Kultūra, menas
02.19. Dailininko pasivaikščiojimai po Vilnių, pasižvalgymai Lietuvoje
Kazys Kęstutis Šiaulytis
Mieli „LIETUVOS AIDO“ skaitytojai, kviečiu jus visus apsilankyti virtualioje akvarelės parodoje „Kelionė į Žemaitiją“. Šis laikraščio puslapis yra tarsi vartai, internautų kalba tariant – portalas, į ekspoziciją, o pačios akvarelės jūsų laukia mano internetinėje platformoje-bloge: „K.K.Šiaulytis. GALERIJA“. Adresas:
http://kestutis-galerija.blogspot.com/
Parodos atidarymas šeštadienį, 2021 02 20, 12 val. Prisijunkite ir mano FB!
Visos, jų bus keliasdešimt, parodoje eksponuojamos akvarelės sukurtos plenere, žvelgiant „akis į akį“ su Žemaitija. Jau kryžiuočiai savo ataskaitose apie žygius po „Samogitiją“ skundėsi, jog tai, klaidus, sunkiai raiteliams ir pėstiems įveikiamas kraštas. Prabėgus septyneriems šimtams metų, dailininkui, ieškančiam autentiškų kraštovaizdžių, irgi, kaip tiems viduramžių riteriams, tenka įveikti ne tik bekelę, žolynus iki juosmens, minkyti pelkynus, kabarotis į stačius piliakalnius, bet ir kęsti alkį, troškulį – ne iš kiekvienos balos atsigersi...
Tverai, žvelgiant nuo vieškelio į Žarėnus. 2011
Akvarelininko nuotykiai peizaže. 2011
Prie tvenkinio Plungės parke. 2011
Seredžius. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios bokštai. 2002
Plateliai. Miestelio centre. 2006.
Vasaros saulė Tverų bažnyčios šventoriuje. 2005
Virvyčios upė ties Luoke. 2017
Kad žiūrovams būtų įdomiau, parodai atrinkau visą pluoštą darbų sukurtų ekstremaliomis sąlygomis. Apie tai – komentaruose parodos ekspozicijoje. Šiame puslapyje publikuojama humorografija-autošaržas „Akvarelininko nuotykiai peizaže“ praskleidžia uždangą į nelengvą plenerinės kūrybos kasdienybę.
Parodą pradedu akvarele „Tverai, žvelgiant nuo vieškelio į Žarėnus“. Tverai – viena senosios Žemaitijos sostinių. Miestelin iš visų keturių pasaulio dalių subėgantys keliai: vakarinis – Rietavo, pietinis – Laukuvos, rytinis – Varnių, pradėti minti ne vėliau kaip tryliktame amžiuje, kada tų gyvenviečių vardai jau paminėti rašytiniuose šaltiniuose. O šiauriniu vieškeliu, kurio atšlaitėje aš buvau įsitaisęs, į Žarėnus kažkada vežimu dardėjo pats Palangos Juzė! Ne vienoje šio keliautojo aplankytoje aukštumoje ir aš esu pabuvojęs, kartu su juo veizėjęs nuo kalnų kaip renkas gūdūs tolių debesys, tvenkias rūkai pabaliuose, gaudęs akimis laigančius blezdingų būrius!
Tveruose pradedu akvarelių kelionę – toliau, paupiais, pamiškėm, pro Janapolę, Luokę, Akmenę, Skaudvilę, Endriejavą, Gargždus, Plungę – gal nepasiklysite. Kad vizitas parodoje neprailgtų, kad nesijaustumėte vieniši klaidžiojantys po Žemaitiją, į ekspoziciją pakviečiau ir pačių žemaičių, bet apie tai, tęsinyje kitame „LIETUVOS AIDO“ numeryje.
Atgal
