VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Kultūra, menas

11.15. Apie kultūros įvykius minint Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metus

Nuo 2020 m.  Spalio 20 d.  Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Parodų salėje  veikia leidinių ir dokumentų paroda:  „Shenot Eliyahu / Elijo metai: Vilniaus Gaono įtaka Lietuvos žydų kultūrai“.  Pastebėtina, kad  šios bibliotekos interneto svetainėje ir  socialiniuose tinkluose iki šių metų gruodžio mėnesio yra teikiama informacija apie ekskursijas po šią parodą.  

Parodoje pristatoma Vilniaus Gaono asmenybė, jo intelektinė ir pedagoginė veikla, įtaka Vilniaus žydams, jų mentalitetui ir kultūrai, eksponuojami išminčiaus gyvenimą atspindintys dokumentai, Gaono ir jo mokinių darbai. Yra eksponuojami 1939 metais Gaono mauzoliejaus konkursui pateikti brėžiniai.  Vienas svarbiausių parodos artefaktų yra Vilniaus Gaono sinagogos pinkas (metraštis), saugomas YIVO žydų mokslinių tyrimų institute Niujorke. Šis ypatingos reikšmės rankraštis eksponuojamas pasitelkiant holograminę projekciją. 

Reikia pažymėti, kad pats Vilniaus Gaonas nėra parašęs nei vienos knygos. Visą savo gyvenimą jis skyrė religinių tekstų studijoms ir savo žinių gilinimui. Todėl beveik neturėjo mokinių, nesiėmė jokių oficialių pareigų miesto religinėje bendruomenėje, dėl tos pačios priežasties nerašė ir knygų. Visi veikalai šiandien priskiriami jo vardui buvo išleisti jau po jo mirties remiantis jo paties bei giminaičių ir mokinių užrašais. 
 Bibliotekoje saugomų judaikos dokumentų vertę ir išskirtinumą liudija faktas, kad net trys  saugomos kolekcijos, tarp kurių ir Vilniaus Gaono knygų rinkinys, yra įvertintos UNESCO „Pasaulio atminties“ programos nacionaliniais ženklais.  Tai vienintelė Lietuvoje tokia didelė Vilniaus Gaono darbų leidinių rinktinė.

Šiemet sukanka 300 metų, kai gimė rabinas Gaonas Elijahu ben Solomon Zalmanas, geriau žinomas kaip Vilniaus Gaonas (1720–1797).
Būsimasis išminčius gimė 1720-ųjų balandžio 23 dieną šalia Brastos, dabartinėje Baltarusijoje, įsikūrusiame Selcų miestelyje. Jo tėvas,  Talmudo žinovas, buvo žymaus Vilniaus rabino Mozės Kremerio palikuonis. Manoma, kad visa šeima neilgai trukus persikėlė į Vilnių.

2020-uosius metus,  Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Siekiant atminti, aktualizuoti, įprasminti svarbias istorines asmenybes, jų veiklą, istorijos lūžius jau nuo šių metų pradžios  visoje Lietuvoje  vyko daugybė šioms progoms skirtų renginių: parodų, diskusijų, knygų pristatymų.  

Viena iš jų leidinys “Langas į Lietuvos žydų religinį pasaulį iki Holokausto. Iš Michailo Duškeso Lietuvos judaikos rinkinio” (lietuvių k., anglų k.) Šis kolekcininko, sportininko, verslininko Michailo Duškeso albumas leidžia skaitytojui pažvelgti į tarpukario Lietuvos rabiniškąjį pasaulį, šaknimis siekiantį XIX a., pamatyti artefaktų, susijusių su pasaulinio garso Lietuvos rabinais. Tarp albume skelbiamų dokumentų skaitytojai ras su svarbiausiomis ješivomis (Kauno Slabados, Telšių, Kelmės, Panevėžio) bei Kauno koleliu (aukščiausių rabiniškų studijų institucija) susijusių dokumentų.

 

Atgal