Kultūra, menas
10.12. PASKUTINIS SKRYDIS
Laimutė Cibulskienė
Varėnos viešosios bibliotekos Bibliografijos, informacijos ir kraštotyros skyriaus bibliografė
Varėnos viešojoje bibliotekoje veikia spaudinių paroda„Juozas Kumpis – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos lakūnas , žuvęs kovose už nepriklausomybę“, skirta karoaviatoriaus Juozo Kumpiožūties 100-osioms metinėms paminėti.
Nepriklausomybės kovose (1918-1923) gana aktyviai dalyvavo ir Lietuvos karo aviacija.Leitenantas Juozas Kumpis visiems laikams įėjo į istoriją kaip pirmasis lietuvių lakūnas paaukojęs gyvybę kovoje už nepriklausomybę.
J. Kumpis gimė 1901 m. vasario 17 d. Šiauliuose. Baigęs vidurinę mokyklą įstojo į Šiaulių gimnaziją. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui J. Kumpis pasitraukė į Rusiją ir įsikūrė Voroneže. Baigė M. Yčo gimnaziją Voroneže ir 1918 metų pabaigoje sugrįžo į Šiaulius. Tuo metu miestą užgrobė bolševikai. Norėdamas ginti savo krašto laisvę 1919 m. sausio 28 d. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, tarnavo husarų eskadrone. Baigė Karo aviacijos mokyklą (1919 01 28) , jam buvo suteiktas inžinerijos leitenanto laipsnis. Pirmoji jo kovinė užduotis buvo lenkų fronte. 1920 m. rugpjūčio 29-ąją J. Kumpiui teko žvalgyti Vilniaus apylinkes. Rugpjūčio 31 d. J. Kumpis su žvalgu Juozu Pranckevičiumi Suvalkų-Seinų-Augustavo trikampyje bombardavo ir apšaudė lenkų dalinį. Rugsėjo 3 d. jis parėmė Lietuvos kariuomenės puolimą Suvalkų kryptimi ir subombardavo artilerijos bateriją, o grįždamas apšaudė lenkų kariuomenės stovyklą. Lietuvos kariuomenės puolimui išsikvėpus, rugsėjo 7 d. žvalgybinio skrydžio metu apšaudė lenkų apkasus, rugsėjo 25-ąją prie Beržininkų užpuolė šimto vežimų lenkų kariuomenės vilkstinę.
Dramatiškiausi įvykiai klostėsi Varėnos apylinkėse. Spalio 4 dieną šešių lėktuvų eskadrilei buvo įsakyta skristi į lenkų kontroliuojamą Varėnos stotį ir sunaikinti ten buvusį šarvuotą traukinį „Gediminas“. Kadangi šarvuoto traukinio tuo metu stotyje nebuvo, lakūnai bombardavo pačią stotį. Nesėkmė operaciją lydėjo nuo pat pradžių: vienas lėktuvas sudužo jau kildamas. O virš Varėnos lenkams pavyko numušti leitenanto Juozo Kumpio pilotuojamą lėktuvą. Sunkiai sužeistas leitenantas J. Kumpis pateko į lenkų nelaisvę. 1920 m. spalio 10 d. nuo patirtų sunkių traumų, taip ir neatgavęs sąmonės, J. Kumpis mirė Varėnos ligoninėje. Buvo pašarvotas Kaune. Palaidotas Šiaulių miesto senosiose kapinėse.
Parodoje – nuotraukos ir tekstai (kopijos), supažindinantys su Juozo Kumpio biografija, pirmaisiais skrydžiais, tarnyba aviacijos dalyje, lemtingu skrydžiu į frontą, apdovanojimais, atminimo įamžinimu ir kt.
Segtuve „Juozas Kumpis“ – straipsnių kopijos apie J. Kumpį iš įvairių periodinių leidinių bei leidinio „Lietuvos karžygiai“ T. 3 (2011). Ypatingai išsamus straipsnis su gausybe iki šiol neskelbtos informacijos apie drąsų aštuoniolikmetį nepabūgusį pasirinkti pavojingo aviatoriaus kelio – žurnale „Kardas“ (2015, Nr. 1).
Parodoje rasime 1935 m. (Nr. 8; 9) laikraštyje „Kardas“ išspausdinto Algio Mingėlos apsakymo „Sūnus išskrido“ kopiją. Šio apsakymo veikėjais autorius paėmė karo lakūnus Juozą Kumpį ir Juozą Pranckevičių, kurių gyvenimas buvo nuostabiai panašus ir glaudžiai susijęs. Taip pat eksponuojamos straipsnių kopijos: „Lakūno ltn. Kumpio J. žuvimo dešimtmečio sukaktuvės“ (Kardas, 1930, Nr. 11), „Mirusių Vyčio Kryžiaus ordino kavalierių sąrašas“ (Kardas, 1938, Nr. 22), Algio Kašėtos „Kovos už nepriklausomybę Varėnos apylinkėse“ (Varpilė, 1989, lapkr. 29), Jono Staliulionio „Įamžinkime didvyrio atminimą“ (Merkio kraštas, 2012, bal. 24), Gedimino Jakavonio „Varėniškiams – atminimo medaliai“ (Giružis, 2020, rugs. 25) ir kt. Parodą papildo nuotraukų kopijos iš įvairių leidinių.
Atgal
