VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Kultūra, menas

10.01. F I L O M E N A LINČIŪTĖ VAITIEKŪNIENĖ

Filomena Linčiūtė Vaitiekūnienė gimė Žemaitijoje, vėliau su tėvais persikėlė į Vilnių, 1965 metais baigė Dailės akademiją, kur mokėsi scenografijos meno. Lietuvos dailininkų sąjungos narė nuo 1967 metų.

Kūryba. 9 paveikslai su tekstais „Mano malda iš senelio knygutės“, skirti Maironio metams (2012), triptikas „Anna Regina ir Kristijonas. Tolminkiemis“, skirtas K.Donelaičio metams (2013). Daugelio filmų, dramos spektaklių scenografė, kostiumų aut. Minėtini filmai: pirmasis lietuviškas miuziklas „Velnio nuotaka“, „Virto ąžuolai“, „Kelionė į rojų“, „Mano vaikystės ruduo“, „Herkus Mantas“ (kostiumai) ir kt.; spektakliai VADT: „Piteris Penas“, „Liudvikas XIV“, „Raudonkepuraitė“, „Spyruoklinis kareivėlis“; Kauno dramos teatre: „Karalius Motiejukas I“, „Juodoji komedija“; Kauno muzikiniame teatre: operetės „Rozmari“, „Silva“, baletas „Aušrinė“; Klaipėdos muzikiniame teatre – „Baltasis vilkas“; TV spektakliai: „Barbora Radvilaitė“, „Heda Gabler“ ir kt. Iš TV kultūrinių laidų minėtinos: ciklas „Mano pasaulis“ (už jį gavo premiją), ciklas „Rūmų didybės aidai“ (muzikinė Bonos aplinka Vilniuje), „Vizijos ir tikrovė“ (25 temos, scenografė ir bendraaut.). Įvairių renginių scenografė. Iš jų minėtini: baroko muzikos festivalis „Banchetto musicale“ (1991), „Dainų dainelė“ (1992), tarptaut. festivalis „Baltica“ (1993), tarptaut. M.K.Čiurlionio konkursas (1995), Sostinės šventė (1996), moksleivių dainų šventė (1996), pasaulio lietuvių dainų šventė-ansamblių vakaras (1998), Kalėdos rotušės aikštėje (1993–1999), svarbių datų minėjimai ir kt. Piešia ir tapo. Surengė nemažai autorinių parodų, iš jų temines: „Medžiai ir bokštai“ (Vilniaus senamiestis), „Čiurlionio plenerą prisimenant“, „Trijų kultūrų pėdsakais“, „Pasiilgau vėjo vasarinio“, „Paukštė LITUA Kvedlinburge“, skirta Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti. Darbus eksponavo Vilniuje, Kaune, Mažeikiuose, Plungėje, Rokiškyje, Druskininkuose ir kt. Darbų yra privačiose kolekcijose JAV, Norvegijoje, Danijoje, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje Filomenos visas gyvenimas yra pašvęstas kūrybai, todėl tai, kas sukurta – sunku ir išskaičiuoti.

Atsivėrusios platesnės galimybės keliauti, džiugina menininkės sielą. Taip gimė tapyti kelionių ciklai. Pasirinkusi ekspresyvią tapybos techniką, ji veda į savo spalvų šventę: nematytus kraštus, tik jai vienai suprastas nuotaikas ir gyvenimo akimirkas...

Taip ji atranda Maroką. Dailininkės pačios žodžiais tariant: „Dykumos smėlis su alsinančiu vėju Siroku, vandenyno bangos, begalinės tolumos, nusėtos alyvmedžiais ir neprijaukinamais arganų medžiais, Atlaso kalnai, slepiantys rūsčius veidus ir ištisas minias...,vieniši kupriai, apkrauti asilai..., ir žmonės, žmonės...“

 Iranas užbūrė Filomeną tarsi sustojusio laiko oazė... „Irane senovės paminklų be galo daug – rašo keliautoja. –  Ypač Persepolyje. Čia jie ir šiandieną oriai byloja apie kadaise gyvavusį nuostabų miestą – šlovės ir turtingumo simbolį. O ir islamas Irane paliko savo ženklus. Vaizdai taip užburia, kad imi galvoti, jog ne viskas pavaldu laikui. Dabar tik saulė keičia dekorą... Ir visos tos erdvės pilnos juodų angelų – nuostabiai gražių Irano moterų, vilkinčių juodą rūbą. Tai peizažui suteikia keisto monumentalumo ir užbaigtumo, - tarp dangaus mėlio, dykumų ochros tie juodi angelai...“ – gražiau už pačią dailininkę nepasakys niekas.

„O kas gi labiausiai įsiminė Indijoje? – užduoda pati sau klausimą parodos autorė, ir pati atsako:  „Būta aplink daug gražių ir džiaugsmingų dalykų - saulė, paukščių čiulbesys, džiunglių grožis, šventyklos, išlikusios senosios Assamo gentys su savo etnosu ir dar daug daug visko...“

Parodos atidarymas įvyks SPALIO 8d. 18 val. ŽURNALISTŲ NAMUOSE, Jogailos 11. Kviečiame. Informaciją parengė, nuotr.autorė: Regina Jakučiūnaitė

Atgal