Kultūra, menas
07.24. Būti tiesiog pensininke nemokėjo
Parengė Laimutė Cibulskienė
Varėnos viešosios bibliotekos Bibliografijos, informacijos ir kraštotyros skyriaus bibliografė
Šių metų liepos 28 d. habilituotai humatarinių mokslų daktarei, istorikei, profesorei, knygos „Varėna istorijos kelyje“ sudarytojai Reginai Žepkaitei būtų sukakę 95-eri metai.
Būsima mokslininkė Regina Žepkaitė gimė 1925 metų liepos 28 dieną Alytuje. Gimtajame mieste baigė pradinę mokyklą ir gimnaziją. 1945 m. pradėjo istorijos studijas Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete. Toliau mokslus tęsė Vilniaus universitete, Istorijos ir filosofijos fakultete, po to – LTSR Mokslų akademijos Istorijos institute.
Regina Žepkaitė
1965 metais R.Žepkaitė apgynė istorijos mokslų kandidato disertaciją tema “Lietuvių tautos kova už Vilnių 1918-1928 m.”. Mokslininkė ir toliau tyrinėjo nepriklausomos Lietuvos tarptautinę padėtį, jos užsienio politiką, išleido keturias monografijas, paskelbė keliolika mokslinių straipsnių. 1983 metais apgynė habilituoto daktaro disertaciją, vadovavo Vilniaus universiteto ir Pedagoginio universiteto aspirantams, doktorantams, magistrantams. R. Žepkaitės moksliniai ir mokslo populiarinimo veikalai yra labai reikšmingas indėlis į istorijos mokslo plėtrą. Ne viena istorikų karta rėmėsi ir ateityje remsis jos tyrinėjimų rezultatais. Aktyviai dalyvavo visuomeninėje ir politinėje mūsų šalies veikloje: dalyvavo Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos komisijos Vokietijos ir SSSR 1939 m. sutartims bei jų padariniams tirti ekspertų grupėje (1989), buvo Lietuvos ir Lenkijos derybų dėl valstybinės sutarties delegacijos (1993-1994) bei komisijos Armijos Krajovos veiklai įvertinti narė (1993). 1988 m. R. Žepkaitei įteikta Lietuvos TSR valstybinė premija. Kai profesorei sukako septyniasdešimt (1995 m.), Lietuvos istorijos institutas išleido jos darbų nuo 1953 iki 1995 metų bibliografinę rodyklę.[1]
Iš Istorijos instituto R. Žepkaitė išėjo 1994 m. Vilnių paliko 1996-aisiais.
R. Žepkaitė Varėnos viešojoje bibliotekoje 2002 m
Varėnoje
1997 m. prasidėjo naujas Reginos Žepkaitės gyvenimo etapas – ji persikėlė į Varėną. Kaip jai pavyko susigyventi su provincija? Profesorė taip apibūdino nelengvą pradžią Varėnoje: „Iš pradžių buvo be galo sunku. Jokių pažįstamų. Eini gatve, o į tave žiūri, iš kur čia atsirado nematytas dinozauras, juk mažame miestuke vieni kitus pažįsta“ [2]. Neslėpė, kad labai ilgėjosi Vilniaus, draugų ir pažįstamų. Tą jausmą stengėsi nuslopinti skaitydama, kalbėdama mobiliuoju telefonu su draugais, kurdama planus kažkokiems užsiėmimams Varėnoje. Nepalūžti jai padėjo ilgi pasivaikščiojimai po gražias Varėnos apylinkes. Po truputį prasidėjo pažintys naujoje vietoje. Profesorė labai šiltai prisimindavo pažintį su tuometiniais Varėnos miesto vadovais. Ji buvo kviečiama į įvairius renginius, ne kartą skaitė paskaitas, pranešimus.
Vykdama į Varėną, buvo nusiteikusi mokslinės veiklos netęsti. Tačiau nutolti nuo mokslinio darbo nepavyko. Ji jo pasigedo gana greitai suvokusi, kad būti tiesiog pensininke nemoka. „Galvojau, kad Varėnoje man prasidės naujas gyvenimo etapas, o pasirodė, kad pasikeitė tik gyvenamoji vieta ir sąlygos, o polinkiai, siekiai išliko tie patys“[3] – sakė mokslininkė. Pamažu ji atrado Varėną, anot jos, įdomų miestelį, pergyvenusį daug sunkių, įdomių laikotarpių. Norėdama atsidėkoti miestui, kuris ją priglaudė, R. Žepkaitė pradėjo domėtis Varėnos istorija ir pasišovė parašyti knygą. Atsiminimų knygoje „Gyvenimas atiduotas istorijai“ [4] nurodo priežastis, nulėmusias parašyti knygą apie Varėną. Vieną iš jų apibūdino taip: „Lietuvoje yra ne tiek daug miestų ar miestelių, kurie būtų daugiau už Varėną išgyvenę sunkumų, gyvenimo audrų ir kuriems būtų tekę taip nelengvai kilti aukštyn. Vien dėl to reikėjo žmonėms nušviesti tos vietovės praeitį, kurioje gyveno jų protėviai, tėvai ir gyvena jie patys“. Idėja išleisti knygą pareikalavo pasišventimo vykdant pareigą ir daug juodo darbo. Apgalvojusi būsimos knygos planą nuvyko į Alytų pasižiūrėti, kokia archyvinė medžiaga, susijusi su Varėna, ten saugoma. Taip pat patikrino, ką galima buvo rasti Lietuvos centriniame valstybės archyve. Nutarusi, kad gali savo užmojį įgyvendinti, susikvietė būrį rajono istorijos mokytojų, kurių padedama atgaivino praeities įvykius, žmones, gyvenimo tėkmę. Prie knygos ,,Varėna istorijos kelyje“ parengimo dirbo vienuolika žmonių. (Jie visi nurodyti knygos pratarmėje.) Knygoje aprėpiamas labai platus laikotarpis nuo akmens amžiaus iki 1992 metų. Skyrių apie Varėnos istoriją nuo seniausių laikų iki sovietinės okupacijos parašė pati profesorė. Šiai knygos daliai reikėjo daugiausia ne tik archyvinės, bet ir archeologinės medžiagos. Knygoje yra daug unikalių faktų, kurie iki tol nebuvo niekur skelbti. Joje panaudota daug varėniškių surinktos ir išsaugotos istorinės medžiagos. Knygos leidimą finansavo savivaldybė. Ją išleido „Minties“ leidykla Vilniuje. Knyga sulaukė didelio pasisekimo bei garbės: vyko iškilmingas knygos pristatymas Varėnos viešojoje bibliotekoje, dalyvaujant visuomenei ir svečiams. Tačiau svarbiausia, kad ji buvo pristatyta Frankfurto knygų mugėje. „Minties“ leidyklos direktorė, sakė, kad „knyga nuvažiavo į Frankfurto mugę ir neprapuolė knygų margumyne – visus traukė dangus ir debesys knygos viršelyje“ – pasirodo, žmonėms norisi švaros ir skaistumo. Knyga „Varėna istorijos kelyje“ pasklidusi po visą šalį – ją galima įsigyti ir Vakarų pakrantės, ir Rytų Lietuvos knygyne“[5].
Už nuopelnus Varėnos kraštui knygos „Varėna istorijos kelyje“ sudarytojai Reginai Žepkaitei suteiktas prestižinis Varėnos rajono savivaldybės apdovanojimas –„Sidabrinės bitė“, padėkos raštas ir savivaldybės premija.
2003 metais minint Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo jubiliejų apdovanota premjero Algirdo Brazausko padėkos raštu už svarų indėlį į Lietuvos sukakties minėjimą.
2004 m. išleista R. Žepkaitės knyga „Alytaus istorinė raida“. Šioje knygoje pirmą kartą skaitytojams buvo pristatyta ištisinė miesto istorija ir pateikta daug naujų faktų bei vertinimų. Profesorės bibliografiją puošia memuarų knyga „Gyvenimas atiduotas istorijai“ (2006 m.). Tai atsiminimų nuotrupos apie vaikystę ir ankstyvąją jaunystę prieškario bei karo metais Alytuje, pokario studijas Kauno bei Vilniaus universitetuose, aspirantūros metus, pedagoginį darbą Alytuje ir sudėtingą mokslininko istoriko kelią Vilniuje.
Profesorės gyvenimo kelias sustojo einant 85-uosius metus. Regina Žepkaitė mirė 2010 m. balandžio 28 dieną, palaidota Alytaus kapinėse. Su didele meile ir pagarba prisimename šią mokslininkę, palikusią ryškų pėdsaką Varėnoje.
[1]Regina Žepkaitė : [istorikė] : bibliografinė rodyklė, 1953-1995, Vilnius, 1995
[2]Julija Kiliulienė Profesorei provincijoje pavyko nugalėti vienatvę // Respublika, 2001, vas. 24, p. 18
[3]Ten pat
[4]Regina Žepkaitė Gyvenimas atiduotas istorijai, Vilnius, 2006, p.96
[5]Europa matė Varėnos padangę... // Margiris, 2002, lapkr. 22
