VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Kultūra, menas

04.17. Velykiniai atvirukai – kūrybingiausios metų šventės ženklai

Kęstutis K.Šiaulytis

Didysis mūsų, krikščioniškojo, pasaulio įvykis – Kristaus Prisikėlimas, prieš beveik du tūkstančius metų atvėrė naują žmonijos erą. Tą permainą mininti šventė, Šv. Velykos – tarsi žmonių pavasaris. Gamtos pavasaris žadina vandenis,  žemę, medžius ir  želmenis, paukščius, visokiausius gyvius, o Velykos – savaip gaivina žmonių širdis, pakelia jas kūrybos džiugesiui. Nieko nuostabaus, kad nuo seniausių laikų, šalia religinių apeigų, ši šventė apipinta linksmais papročiais, dainomis, šokiais, net išdaigomis bei visokiais nutikimais. Kiek kūrybingo polėkio Vilniaus verbose, Velykinių kiaušinių marginimo tradicijoje! Su verbomis ir margučiais siejasi ir įvairiausi jaunuomenės žaidimai, varžybos, vaidybiniai šėliojimai. Atrodo, visos mūzos dalyvauja pavasariškoje Velykų epopėjoje. O nuo XIX amžiaus pabaigos į šios šventės sūkurį įsiliejo ir poetiški, meniški sveikinimai Velykiniais atvirukais!

Antanas Jaroševičius. Velykinis atvirukas. Šlapelienės knygyno išleidimas. Nr. 16 (1910 m. ?)

Paulius Galaunė. 1916 m. Velykinis atvirukas

Lietuva. Sidabro amžiaus (1918-1939) Velykinis atvirukas

Vokietija-Lietuva. Sidabro amžiaus (1918-1939) Velykinis atvirukas. Chromolitografija. Išsiųstas į Kėdainius

Vokietija. Sidabro amžiaus (1918-1939) Velykinis atvirukas. Chromolitografija. Išsiųstas Lietuvoje 1936 m. Marijampolės pašto viršininkui

Vokietija-Rusija. Aukso amžiaus (1895-1918) Velykinis atvirukas.Chromolitografija, reljefas. Išsiųstas iš Rygos į Kauno guberniją, Sudargą 1914 m.

Sidabro amžiaus (1918-1939) Velykinis atvirukas. Chromolitografija. Išsiųstas iš Kinijos, Harbino į Vilnių 1932 m.

Vokietija. Aukso amžiaus (1895-1918) Velykinis atvirukas. Chromolitografija, reljefas. Išsiųstas 1910 m.

Vokietija-Latvija. Sidabro amžiaus (1918-1939) Velykinis atvirukas. Chromolitografija. Išsiųstas 1931 m.

Latvija. Sidabro amžiaus (1918-1939) Velykinis atvirukas. Chromolitografija. Išsiųstas iš Latvijos į Lietuvą, Subačių. 1933 m.

 

 Atrodo, kažkur turėjo dingti, sunykti kažkada išleisti atvirukai, bet pasirodo, daugybė jų saugoma privačiuose bei muziejų, bibliotekų rinkiniuose. Žinomas atvirukų kolekcionierius šiaulietis Petras Kaminskas yra išleidęs solidų albumą-katalogą „Velykiniai sveikinimo atvirukai 1905-1944“. 

Šiemet spaudoje pasirodė kvietimas aplankyti virtualią profesoriaus Liudo Mažylio senų velykinių atvirukų parodą, kurią jis pavadino „Pavasarinis atgimimas“. Parodoje profesorius pristato atvirukus aprėpiančius visas su Velykų laiku siejamas šventes – nuo Užgavėnių iki Sekminių. Pasižvalgykite šiame rinkinyje – dailininkų kurti skaidrūs pavasariški motyvai pražydę visokiausiais gėlynais, linksmi geltonų viščiukų „portretai“ bei Velykų zuikių nuotykiai praskaidrins jūsų dieną. Parodos adresas - https://liudasmazylis.lt/2020/04/09/virtualioje-parodoje-velykiniai-atvirukai-is-prof-liudo-mazylio-asmenines-kolekcijos/

 Kviečiu ir aš į savo internetinę „Galeriją“, ten publikuoju keliasdešimt antikvarinių atvirukų, kurių dalį matote šiame puslapyje. Kiekvienas atvirukas turi, pasakoja savo istoriją, bet žvelgiantysis į juos, tegul įpina ir savo prisiminimus.

 Įdomu, ar visaaprėpiantis internetas surinks savyje visus kada nors pasaulyje spausdintus ir pieštus Velykinius atvirukus? Manau kad ne – mat sekdami dailininkais, atvirukus šiai šventei mėgo kurti – piešia, lipdo ir dabar, tūkstančiai žmonių visame pasaulyje. Pasirodo, sugalvoti linksmą, nuotaikingą atviruką, jį nupiešti – ne mažiau įdomu nei puošti margutį. Galima teigti – Velykinių atvirukų kūryba yra tapusi nauja šios pavasariškos šventės tradicija.

Atvirukų kolekcionieriai – filokartininkai, ne tik juos renka, bet ir tyrinėja. Papasakosiu tokią istoriją.

 Velykinių atvirukų gausoje išsiskiria Velykinio zuikio motyvas. Iš kur atsirado šis herojus? Kas jį įkinkė į vežimaičius margučius gabenti? Pasirodo, Velykų zuikis tarptautiniu herojumi, tik vos populiarumu nusileidžiančiu Kalėdų Seneliui, tapo dėka atvirukų. XX amžiaus pradžioje daugiausia puikių, spalvingų atvirukų buvo spausdinama Vokietijoje. Kitose šalyse ant tokių atvirukų prekybininkai tik užspausdavo sveikinimo įrašą savo kalba. Vokiečių mitologinėje tradicijoje zuikis buvo auštančio pavasario deivės Ostaros (lietuviškos Aušrinės) ištikimas palydovas. Žodis Velykos, vokiškai „Ostern“, manoma kilęs iš šios deivės vardo. Taigi zuikis šioje šalyje teisėtai tapo Velykų šventės dalyviu. Bėgant metams sukurta smagių istorijų apie ilgaausį – pasakota, jog jis kiaušinius renka, gal net ir deda, margina, paskui kokiais ratais pas žmones išvežioja, vaikams dovanoja. Dailininkai tas istorijas perpasakojo piešiniais ir štai, jau šimtai, tūkstančiai zuikių keliauja, šuoliuoja atvirukais. Kaip minėjau, Vokietijoje spausdinti atvirukai plito visame pasaulyje, o su jais kartu – ir Velykinio zuikio istorijos.

Atvelykis, Lietuvoje dar vadinamas Vaikų Velykomis. Margindami kiaušinius, neužmirškite kartu su vaikais nupiešti ir Velykinį atviruką!

Atgal