Kriminalai, nelaimės
06 07. Baisesni už okupantus! (arba Raudų siena Zarasuose)
Janina Breivienė, Rita Limanavičienė, Vera Strumskienė
Tarybiniais laikais (1980) prieš mūsų butų langus (sunku įsivaizduoti!) pastatė prielipą per visus tris aukštus gražiausio, seniausio Zarasų centre namo langus. Trijų butų gyventojai atsidūrė drėgnose, šaltose, pripelijusiose patalpose. Iš puikių saulėtų butų liko tik šviesus prisiminimas. Užaugo mūsų vaikai, ligų lydimas dienas baigė seneliai. Čia - sunki atmosfera, tamsu, gelia sąnarius, nesibaigiantys kosuliai. Prieš keletą metų 2005-aisiais kreipėmės į Zarasų valdžią, kad atlaisvintų mūsų langus, bet nei noro padėti, nei lėšų, atseit, nebuvo.
Ir staiga sužinojom, kad ruošiamasi Zarasų centro pastatų renovacijai iš Europos Sąjungos paramos lėšų. Mums nušvito paskutinė viltis atgauti saulę. Iškart parašėme prašymus Zarasų
Tarybos nariams - kiekvienam asmeniškai. Prašėme parodyti POLITINĘ VALIĄ, kvietėme susipažinti su mūsų nelaime. Iš 22-ų Zarasų TARYBOS narių pasidomėjo 3, atsakymo negavome. Gavome raštą nuo visai nesusipažinusio su esama situacija valdininko, kurio atsakymas tiesiog juokingas.
Skubos tvarka - palikus vaikų darželio, gimnazijos, net savivaldybės pastatų šiltinimą, pradėjo storinti mus šaldančią sieną, nuo kurios bus dar niūriau mūsų būstuose. Toje prielipo dalyje nėra jokių kabinetų, tik tuščios, baisios sienos. Zarasuose pilna patalpų, namų - vaiduoklių. Joks storinimas ten nereikalingas. Taip švaistomi lengvai gauti ES pinigai. Negi Lietuvoje nebėra Architekto, kuris profesionaliai ir atsakingai pažvelgtų į tą reikalą? Pagaliau į sudarkytą Zarasų centro vaizdą?!
Nusivylėme savo valdžia. Juk tie PONAI atėjo PADĖTI ŽMOGUI. Jie „duoda" šviesius, saulėtus butus asocialiems, tinginiams, labai rūpinasi pravažiuojančiais turistais ir šiaip vienadieniais praeiviais. Mes irgi Laisvos Lietuvos piliečiai, dirbę ir dirbantys iki šiol. Įsivaizduokite, kaip po darbų grįžti į tamsius, niūrius, dvokiančius pelėsiais butus... Jų net parduoti negalėsime...
Rūpestinga valdžia „paguodė", kad šis namas bus renovuojamas. Jau seniai, neapsikentę nuo šalčio ir drėgmės, buvome priversti pasikeisti langus, duris, susiremontuoti laiptinę. Už savo lėšas. Be valdininkų rūpesčio. O mūsų namas - puikus, dar sąžiningų meistrų statytas, jokios renovacijos ir nereikia. Pagaliau kokia renovacija, jei visa fasadinė siena užgriozdinta keliom storom prielipo sienom dar su oro tarpais?..
Nustebome, kad dabar, kada atsirado istorinė galimybė atitaisyti praeities skriaudą, kada gauta ES lėšos - nėra noro padėti mūsų bėdoje.
Valdžios žmonės uoliai lanko šventas vietas, kur mokoma „mylėti savo artimą, kaip patį save...". Mes per toli nuo valdžios malonių ir per žemai nuo ... Aukščiausiojo.
Jie ateina pasitvarkyti savo reikalų... SAVIVALDYBĖ LYGU SAVIVALEI...
Atgal
