VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Kriminalai, nelaimės

02 22. Saugumo karininko Vytauto Pociūno žūtis – paprastų žmonių nuomonė

Jonas Varnauskas 

Po to tragiško įvykio buvo daug rašyta ir viešai kalbėta. Tekdavo apie tai pasikalbėti su pažįstamais. Niekas netikėjo atsitiktinės mirties galimybe. Bėgantis laikas įvykį dildė iš atminties, tilo kalbos. Prokuroro Artūro Urbelio spaudos konferencija (2013 02 01)  vėl priminė anuos žmonių pamąstymus. Štai keli galimi negalimi įvykio variantai.

Neatsargus elgesys. Iššliaužti per 90 cm pločio palangę nebūdinga netgi losjonų prisisiurbusiam benamiui. Nebent  „padėtų“ suinteresuoti sugėrovai.

Apgalvota ar impulsyvi savižudybė. Atrodo, jog nebuvo tam priežasties, ne toks gal buvo ir karininko charakteris.

O štai dėl prievartinės mirties buvo pasvarstyta. Sakoma, jog nerasta jokių panašios veiklos ženklų. Tai natūralu, jei turėsime omenyje aukštos kvalifikacijos profesionalų darbą. Sakykime, toksai scenarijus: įėjo, papurškė greitai yrančių raminančių chemikalų, švelniai už kojyčių, rankyčių (tam pakaktų 5 – 10 sekundžių) -  prie langelio, ir skrenda karininkas... Šiems veiksmams atlikti nereikia nei stebuklingos technikos, nei didelio slapukavimo. Ypatingai stiprios valdžios valdomose valstybėse. Jei kiltų abejonių dėl chemikalų, galima priminti, jog jau Lavrentijus Berija turėjo gerą laboratoriją ir gerų „vaistukų“; manoma, kad ir „draugas“ Stalinas jų paragavo.

Tokiu atveju apie kokį nors rezultatyvų tyrėjų darbą (dargi kitoj valstybėj) net neverta kalbėti. Toks darbelis gal būtų netgi pavojingas. Galima būtų tik pasvarstyti, kam ir dėl ko V. Pociūnas kliuvo, t.y. kam jo išnykimas buvo naudingas ar net būtinas.

Dar vertėtų pagalvoti apie rytų kaimynių spec. tarnybų įtaką (jei tokia buvo ar yra) VSD. Čia verta prisiminti, jog KGB, GRU gana sėkmingai veikė galingiausiose Vakarų valstybėse, jų atitinkamose tarnybose. Žinant daugybės Lietuvos žmonių nostalgiją tarybiniam gyvenimui, neapykantą (kai kada ir pagrįstą) laukinio kapitalizmo, gaujų demokratijai, galima įtarti, jog Rytų spec. tarnyboms Lietuvoje veikti gera kaip Druskininkų purvo vonioj. 

 Tad jeigu karininko žūtis buvo nulemta paskutinio scenarijaus, ji liks paslaptis visada. Nebent pagelbės tolimas laikas. Ar stebuklas. Lieka tik žmonių kalbos.

Atgal