Kriminalai, nelaimės
Ko verta reklama
arba vidury baltos dienos apgauti pensininkai
Gediminas Giriūnas
O gal tiesiog – aferistų pasipelnijimas iš pensininkų?
„Sekmadieniui, 15 val. (2010.11.20) kviečiame į „Karolinos“ viešbučio 10 m. įkūrimo paminėjimo šventę. Atvykusiam bus įteikta 39 eurai, programoje numatyta saldumynų siurprizai, atvykusios šeimos arba poromis bus apdovanoti - gaus medžiotojų peilį arba lėlę. Prašome nevėluoti, nes durys bus užrakinamos, vietų skaičius ribotas...“
Maždaug su tokio turinio kvietimu, pasitarę su savo namo kaimyne, atėjome į renginį. Daugiausiai buvo jau garbaus amžiaus sulaukusių žmonių. Buvome šventiškai nusiteikę, tikėjomės maloniai pasiklausyti jubiliejinės programos, pabendrauti, pailsėti.
Atsivėrus plačioms stiklo durims, visus nustebino didelė ištaiga, erdvė ir neregėta prabanga. Nebuvo iškabų, afišų, kitokių ženklų, liudijančių esant viešbučio jubiliejų – nė kvapo! Neradome drabužinės, kabyklų. Iškart padvelkė šalčiu, nesvetingumu. Metrodotelis mostelėjo link siauro koridoriaus, tačiau salės durys buvo uždarytos. Mat iki renginio pradžios buvo likę 10-15 min. Koridoriuje buvo tvanku. Senučiukės močiutės ir senukai nusivilko sunkius savo paltus ir laikydami rankose laukė...
Atidarius salę ir joje nebuvo vietos drabužiams. Tik minkštos kėdės – vienintelė pensininkų paguoda. Jie kaip mat savo kuklius drabužėlius susikamšė po sėdyne, už nugaros ir laukė renginio programos. Atvykusi puošni, jauna ponia – vadybininkė, prisistatė žiūrovams: „Esu Aleksandra“ ir „pirmai pažinčiai“ iš visų surinko kvietimus... Žmonės nustebo: koks viso to tikslas ir kieno išmonė? Buvo pateiktas susirinkimo dalyvių registracijos lapas - tai argumentas, kuriuo remiantis būtų galima nurašyti kvietime suminėtas dovanas. Po to visų nuostabai vadybininkė pareiškė, kad štai dabar bus reklamuojamos medicininės vokiškos prekės. Kaip tai?! Kvietime juk apie tai nebuvo užsiminta nei puse žodžio. „Gal ne ten patekome?“ – svarstėme...
Pirmasis blizgutis, kurį p. Aleksandra pademonstravo, tai senosios vokiečių stalo įrankių „Solingeno“ firmos gaminys, apie 200 eurų kainuojanti keptuvė-troškintuvas ir stalo įrankių komplektai. Po to prasidėjo labai ilgai trunkanti teorinė-praktinė-agitacinė paskaita – reklamos demonstracija apie medicinos praktikoje naudojamų įvairiausių magnetinių juostelių, apyrankių, koljė, auskarų, karolių ir kitokių juvelyrinių „kičų“ reikšmę, reparuojant kaulų lūžius, normalizuojant kraujospūdį ir t.t. Siūloma buvo pirkti su magnetiniais įtaisais, gydantys patalai, pėdučių įdėklai ir kitos brangenybės. Vyko diskusijos dėl efekto ir kainų. Buvo pardavinėjamas Alpių žiedelių tepalas. Pensininkai jį noriai pirko, nes 40 Lt jiems dar prieinama kaina.
Jeigu kuris paprašydavo dovanos, tai, išimties tvarka ir jei iš renginio reklaminių prekių turi kažką nusipirkęs, gaudavo veltui kažkokio vokiško kremo. Atvykusios šeimos gavo „su didžiausiomis išimtimis“ veltui dovaną – nedidelę lėlę. Vieną – dviem žmonėms. Tie, kurie neišdrįso ar nesuspėjo laiku paprašyti – negavo nieko! Mačiau, kaip viena senyva močiutė, prisipirkus gal trijų ar daugiau asortimentų prekių, pasiskundė p. Aleksandrai, kad ji jokios dovanos nėra negavusi, vadybininkė jos „neišklausė“. Nebuvo „išklausyti“ žmonės ir paklausus vadybininkės apie kvietime žadėtus 39 eurus. „O kur gi žadėtieji saldumynai?“ - šūktelėjo vienas iš dalyvių... Užuot paaiškinusi žiūrovams reikalo esmę, vadybininkė labai intensyviai pradėjo „ieškoti“ dingusio savo buto rakto, bet jo niekur nebuvo. Tokia „jubiliejinė” viešbučio programa žiūrovams perpildė kantrybės taurę. Žmonės pasijuto nejaukiai, sugadinta nuotaika, sugaištas laikas.
Nejaugi reklamos rengėjai nesurado švelnesnio būdo, nepažeidžiant etikos taisyklių: kvietimas parašytas vienaip, o faktai rodo visai kitaip. Kam tas melas? Reikėjo paskelbti paprastai: „...bus reklamuojamos geros, vokiškos medicinos prekės”, ir nebūtų jokių pretenzijų. Gaila, kad viešbutis parsidavė biznierių reklamos įtakai, patekęs tarp nesąžiningų renginio organizatorių. Juo nusivylė nemažai garbaus amžiaus žmonių, kurie buvo apgauti.
Atgal
