Kriminalai, nelaimės
03 25. Teroro išpuoliai Briuselyje – kam naudingas teroras Europoje?
Ramūnas Alaunis
2016 kovo 22 dieną ES ir NATO būstinių sostinėje Briuselyje per tris teroristų sprogdinimo išpuolius žuvo 34 žmonės, daugiau, kaip 200 žmonių sužeista. Pirmieji du sprogimai įvyko Briuselio „Zaventem“ oro uosto laukimo salėje 8 ryto vietos laiku, per kuriuos žuvo 13 žmonių. Netrukus įvyko sprogimas Maelbeeko metro stotyje per kurį žuvo dar 20 žmonių ir apie 70 buvo sužeista. Maelbeeko stotis yra šalia svarbių ES pastatų, kuriose yra įsikūrusi ES Komisiją ir Europos Sąjungos Tarybą. Praėjus kelioms minutėms po Maalbeeko sprogimo, buvo pranešta, kad įvyko sprogimas Šumano ir Arts-Loi metro stočių.
Europa jau turi bendros gedėjimo patirties, kaip ir po teroro aktų Paryžiuje: reikšti užuojautą žuvusiųjų giminėms, ES šalių vadovams susikabinti už rankų, dar kartą paskelbti kovą su terorizmu. Tačiau, kaip visada yra nutylimas Europos lyderių vaidmuo terorizmo rėmime, kuris Europai atrodė yra dar svetimas.
ES užsienio reikalų vadovė Federica Mogerini per spaudos konferencija skirtą teroro išpuoliams nesusilaikė ir pravirko. Tačiau, ar šios tragedijos nebūtų neišvengta, jei nebūtų pačios Mogerini ir visos ES palaikoma Libijos ir Sirijos džihadistų rėmimo politika, kuri kirto Mogerini į nugarą, kad ši net pravirko?
Belgijos žiniasklaida klastojo vaizdo įrašus
Pirma teroro aktų vaizdo įrašų klastotė susijusi su vaizdo įrašu Briuselio oro uoste.
Praėjus vos valandai po pirmų teroro išpuolių Briuselio oro uoste, Briuselio naujienų portalai Dernierie Heure ir La Libre pranešė apie teroro išpuolius parodydamos oro uostų stebėjimo vaizdo kamerų užfiksuotus teroro atakų vaizdo įrašus.
Tačiau vaizdo įrašai buvo falsifikuoti. Parodyti vaizdo įrašai yra teroro išpuolių Maskvos Domodedovo oro uoste 2011 metų sausio 24 dieną vaizdo įrašai, o ne Briuselio teroro vaizdo įrašai. Briuselio Derniere Heure portalas paėmė Maskvos Domodedovo vaizdo įrašą, ištrynė garsą rusų kalba, pakeitė datą ir įkėlė į internetę, bei transliavo per TV jau 9 val. ryto vietos laiku.
Antra teroro aktų vaizdo įrašų klastotė susijusi su vaizdo įrašu „Maelbeek“ metro stotyje.
Antrame parodytame vaizdo įraše, kuris pateiktas kaip „Maelbeek“ metro stoties teroro aktų vaizdo įrašas parodytas internete ir televizijoje iš tikrųjų buvo parodytas vaizdo įrašas iš 2011 metų teroro išpuolių Minske, Baltarusijoje. Šio teroro akto Minske metu žuvo 15 žmonių ir buvo sužeista daugiau, kaip 200.
Briuselis – Europos džihadistų sostinė
2015 lapkričio mėnesį JAV žiniasklaida rašė, kad Belgijos sostinės Briuselio kai kurie kvartalai – konkrečiai Molenbeko kvartalas - matomi kaip džihadistų, Islamo ekstremistų auginimo dirva; džihadistų sostinė susijusi su 2015 metų Paryžiaus teroro išpuoliais. Belgijos valdžios institucijos, kurios jau seniai buvo kritikuojamas už nerūpestingą požiūrį į Islamo ekstremistų kaimynystę, žadėjo pažaboti ekstremistus. Karai Sirijoje ir Artimuosiuose Rytuose tik dar labiau radikalizavo nepatenkintą Islamistų jaunimą. Iš pačios Belgijos išvyko mažiausiai 350 Islamo ekstremistų į Sirija kovoti „Islamo Valstybės“ teroristų gretose siekiant nuversti Assado vyriausybę.
Belgijos „Liaudies Partijos“ pirmininko Modrikameno teigimu, pats Briuselis dėl demografinės padėties – emigrantų iš trečiųjų šalių, tampa Trečiąja pasaulio šalimi.
Belgijos teroristų tinklas buvo seniai žinomas
Dar 2014 Kovo 14 dieną Rusija pranešė: Rusijos ir Baltarusijos saugumo tarnybos Belgijos saugumo tarnyboms įteikė informaciją apie tris paruoštus savižudžius sprogdintojus Baltarusijos piliečius brolius Aleksėjų (27) ir Ivaną (23) Dovbašus ir Maratą Junusovą, kurie pastaraisiais metais kovojo „Islamo Valstybės“ teroristų gretose ir 2016 vasario mėnesį grįžo į Belgiją, kurioje jie turėjo leidimą gyventi. Nors kol kas nėra tiksliai žinoma, ar jie susiję su teroro aktais Briuselyje, tačiau matyti, kad Briuselis buvo įspėtas apie galimus teroro išpuolius. Patys broliai Dovbašai neigia prisidėję prie teroro aktų.
Likus keturioms dienoms iki teroro sprogdinimų Briuselyje, Belgijos policija sulaikė 2015 metų lapkričio mėnesį Paryžiaus teroro išpuolių įtariamąjį Prancūzijoje gimusį Belgijos pilietį Salah Abdeslamą. Likus dienai iki teroro Briuselyje Belgijos užsienio reikalų ministras Didieras Reyndersas paskelbė, kad Abdeslamas, kaip manoma, Belgijoje planavo daugiau būsimų teroro išpuolių.
Kiti įtariamieji Abdeslamo bendrininka: Najimas Leachraoui ir Mohamedas Abrinis. Laachraoui ir Abrini buvo gerai žinomi Vakarų saugumo tarnyboms, kurios žinojo, kad šie ekstremistai ne kartą keliavo į Siriją kariauti „Islamo Valstybės“ teroristų pusėje. Abrini praeityje buvo kelis kartus suimtas ir įkalintas, kitam jo bendražygiui Dachraoui 2014 metais buvo išduotas tarptautinis arešto orderis už Europiečių verbavimą kovoti „Islamo Valstybės“ teroristų gretose.
Najim Laachraoui ir Mohamedas Abrinis buvo policijos paieškomi pagal išduotą Europos arešto orderį kaip įtariamieji 2015 metų Paryžiaus teroro išpuoliuose ir apibūdinami, kaip „ginkluoti ir labiausi pavojingi“ nusikaltėliai.
Taigi, įtariamieji policijai ir Vakarų saugumo tarnyboms buvo gerai žinomi. Jie buvo gana pavojingi, kariavo „Islamo Valstybės“ teroristų pusėje ir galėjo surengti ne vieną teroro išpuolį. ES saugumo tarnybos netrukdė šiems teroristams laisvai atvykti į Europą, nors jos žinojo, kad minėti asmenys Sirijoje kariauja teroristų pusėje. Toks Vakarų saugumo tarnybų požiūris į teroristus kariaujančius Sirijoje ir laisvai grįžtančius į Europą prilygsta nusikalstamui bendradarbiavimui su teroristais.
Kas stovi už „Islamo valstybės“ teroristų nugaros?
Praėjus vos kelioms valandoms po teroro atakų Vakarų žiniasklaida iš karto be jokio tyrimų išvadų teroro išpuoliais apkaltino „Islamo Valstybės“ grupuotę veikiančia Sirijos šiaurinėje dalyje.
„Islamo Valstybė“ (pradžioje vadinta ISIS/ISIL) nėra jokia valstybė, o paprasčiausia tarptautinė teroristinė organizacija, turinti ginklų tiekimo kelią vedantį iš NATO valstybės Turkijos į Siriją.
„Islamo Valstybės“ teroristinė grupuotė niekada nebūtų iškilusi, jei 2011 metais JAV, Britanijos ir Prancūzijos šalių vadovai nebūtų pradėję karo Libijoje siekiant nuversti jos lyderį Gaddafį, po to karą Sirijoje.
Didžioji Britanija ir Prancūzija artimai bendradarbiavo su kitomis terorizmo rėmėjomis - Saudo Arabijos ir Persijos įlankos monarchijomis bendroje kovoje prieš Sirijos Arabų respubliką.
Prisidėdamos prie Sirijos ir Libijos ginkluotos „opozicijos“ sukūrimo ir Sirijos, bei Libijos sunaikinimo, Prancūzija ir Didžioji Britanija Europoje atvėrė duris terorizmui. Tačiau žiniasklaida nutyli, kad ES šalių vyriausybės neprisiima atsakomybės už jų pačių sukurta pražūtinga terorizmo rėmimo politika, kurią po kiekvieno teroro išpuolio jie slepia po gedėjimo kauke.
Yra žinoma, kad "Islamo Valstybės“ šalininkų interneto socialinio tinklo paskyros susijusios su Britanijos vyriausybės darbuotojais.
Izraelio žvalgybos šaltiniai (DebkaFile) 2011 metų ataskaitoje patvirtino NATO vaidmenį savo būstinėje Briuselyje ir Turkijos aukščiausios vadovybės vaidmenį apmokant ir verbuojant teroristus karui Sirijoje.
„Islamo Valstybės“ teroristus apginklavo pačios NATO šalys – Turkija, JAV ir jos sąjungininkai Jordanija ir Saudo Arabija. ES „Islamo Valstybės“ teroristinę organizaciją išnaudojo kare prieš Sirijos prezidentą, kurio nepalaužė nei Briuselio ekonominės sankcijos Sirijai, nei „Islamo Valstybės“ teroristai.
Šį kartą ES terorizmo rėmimo politika Sirijoje kirto į nugarą pačiai Europos Sąjungos ir NATO sostinei - Briuseliui.
Kam naudingas teroras Europoje?
Briuselis tikrai buvo pakankamai palankus ir geranoriškas pabėgėliams besiveržiantiems į Europą, tarp kurių buvo ir nemažai džihado kovotojų – teroristų. Tiek 2015 metų Paryžiaus, tiek 2016 Briuselio teroro planuojami išpuoliai buvo iš anksto žinomi. Prancūzijos prezidentas Hollande naudodamas praėjusių metų dviem teroro išpuoliais" Paryžiuje, kaip pretekstą siekia surinkti pakankamai balsų parlamente, kad Prancūzijos Konstitucijoje galėtų išsaugoti pastovią nuolatinę nepaprastąją padėtį. Teroras, tai baimės įrankis, kuriuo gąsdinami ir valdomi žmonės. Teroro išpuoliai ES sostinėje Belgijoje gali paveikti EP ir Europos Komisijos sprendimus įgyvendinant neo-kolonijinę politiką Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje. Tai gali paveikti tų šalių sprendimą, kurios prisidengiant „kova prieš terorizmą“ aktyviai siekia karine intervencija nuversti Sirijos ar Jemeno vyriausybę; sprendimą toliau kovoti su terorizmu Libijoje. Tai gali reikšti sekančią „kovos su terorizmu“ stadiją Sirijoje. Gali būti, kad ES šalys dar labiau prisidės prie JAV „antiteroristinės koalicijos“ prieš „Islamo Valstybę“.
Kovo 22 teroristiniai išpuoliai Briuselyje įvyko tuo metu, kai buvo stengiamasi išspręsti taip vadinamų pabėgėlių krizę. Juos išnaudos jėgos, kurios siekia įvesti griežtą ES sienų kontrolę. Šengeno susitarimas dėl laisvo asmenų judėjimo jau buvo diskutuojamas dar 2015 pradžioje. Teroro išpuoliai Paryžiuje tik pratęsė šiuos ginčus, kadangi teroristai laisvai judėjo iš Belgijos į Prancūziją. Netrukus Prancūzija ir kitos ES šalys įvedė sienų kontrolę.
Europos Komisija sakė, kad ji nori, kad iki 2016 metų pabaigos būtų panaikinta visa Šengeno šalių pasienio kontrolė. Tačiau po teroro išpuolių Briuselyje tai padaryti bus sunku. Kai kurios ES šalys greičiausiai paskelbs naujus nacionalinio saugumo teisės aktus, sugriežtins kontrolę kovotojams grįžtantiems iš konfliktų Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje.
Teroro išpuoliai Briuselyje paveiks ir neseną susitarimą tarp Turkijos ir Europos Sąjungos apriboti prieglobsčio prašytojų atvykimą į Europą. Islamo radikalų grėsmė Europoje atitolins musulmoniškos Turkijos derybas dėl narystės ES; tuo labiau sužlugdys susitarimą dėl bevizio režimo Turkijai, kuris buvo žadamas už tai, kad pastaroji „iš savo šalies pabėgėlių stovyklų neleis migrantams laisvai judėti į ES“. Visoje Europoje padidės anti-musulmoniškos nuotaikos, kurios gali lemti būsimus Prancūzijos ir Vokietijos anti-imigracinių partijų parlamento rinkimus 2017 metais. Panašūs procesai galimi ir Švedijoje, bei Didžiojoje Britanija, kuri dar šiais metais planuoja referendumą dėl išstojimo iš pačios ES.
Teroro išpuoliai neabejotinai ilgam pablogins ES jau vykstančią socialinę, politinę ir ekonominę krizę.
Anksčiau Prancūzija paaukojo savo žmonių gyvybes vardas karo Sirijoje. Šį kartą Belgija paaukojo savo žmonių gyvybes. Vardan ko pamatysime artimiausiu metu: bus įvesta nepaprastoji padėtis, įvesta komendanto valanda, žmogaus teisės bus stipriai suvaržytos. Įteisinta represinė policinės valstybės galia. Taip bus ne tik Belgijoje. Taip bus daugumoje ES šalių. Tuo labiau Lietuvoje, kurioje kasdien kalbama apie nesaugumą... Tačiau tikrasis teroristas, tai ne Sirija ir ne „Islamo Valstybė“. Tai Vakarų valstybės, kurios remia teroristus Sirijoje ir Vakaruose. Todėl kariauti reikia ne prieš Siriją, o prieš tas šalių vyriausybes, kurios remia terorizmą.
Teroro grėsmė Europoje pati didžiausia
Teroro išpuoliai Belgijos sostinėje Briuselyje palaidojo kadaise žinomą frazę „Ramus kaip Belgas“. Nuo šiol Belgai tikrai nebus ramūs.
Teroro grėsmė Europoje ypač didelė, kadangi kartu su pabėgėliais į Europą atvyko didelė dalis teroristų. Europolo direktoriaus Robo Wainwrighto duomenimis šiuo metu Europoje yra daugiausia teroristų, kurių priskaičiuojama iki 5000 tūkstančių, taip vadinamų "užsienio kovotojų" ES piliečių apmokytų kariauti „Islamo Valstybės“ teroristų stovyklose. Dar prieš teroro išpuolius Briuselyje Europolo direktorius įspėjo, kad galima tikėtis „Islamo Valstybės“ teroristinės organizacijos ar kitų religinių teroristinių grupuočių teroro išpuolių Europoje.
Tarp kitko, po teroristinių išpuolių Paryžiuje 2015 lapkričio 15 dieną įspėjau: „Teroristiniai išpuoliai parodė, kad Europos Sąjungoje yra nesaugu. Didelė tikimybė, kad teroras ES pasikartos. Neabejotina, kad teroro tikimybę padidino ir ES užplūdę nelegalūs migrantai, tarp kurių gali būti nemažai teroristų.“
Kada Lietuvą pasieks teroro išpuoliai, tik laiko klausimas. Bet neabejota, teroro išpuoliai tikrai pasieks ir Lietuvą.
Atgal
