Kriminalai, nelaimės
10 30. Abejojama tiek teisiniais, tiek moraliniais "Swedbank" paskolų branginimo aspektais
"Swedbank" spalio pradžioje paskelbta žinia, jog kitais metais brangs pagal "Prime" kainodarą paimtos paskolos litais, sukėlė pasipiktinimą ne tik tarp piliečių, bet ir verslininkų bei valdžios atstovų. Teigiama, kad taip galimai pažeidžiami ne tik teisiniai, bet ir moraliniai įsipareigojimai nekelti kainų įsivedant naują valiutą.
Anot Premjero patarėjo finansiniais klausimais Stasio Jakeliūno, banko skelbiamas palūkanų didinimas iš esmės prieštarauja pagrindiniam euro įvedimo Lietuvoje principui, jog kainos, įskaitant ir paskolas, dėl valiutos pasikeitimo negali didėti. Apie "Swedbank" politiką S. Jakeliūnas diskutavo su Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariais, Lietuvos banko valdybos atstovais bei banko pagrindine vadovybe Stokholme, tačiau padėtis iš esmės nepasikeitė.
"Visų diskusijų, konsultacijų ir įtikinėjimų rezultatas ir šiandien niekinis. "Swedbank" vis dar nepakeitė savo pozicijos ir šiuo metu papildomai bando individualiai tartis su klientais, kai kuriems iš jų siūlydamas galimai išskirtines sąlygas, lyginant su kitais", - teigė S. Jakeliūnas.
Patarėjas pabrėžė, kad Premjeras Algirdas Butkevičius šiuo klausimu nėra išsakęs jokios oficialios pozicijos, tačiau yra pareiškęs, kad dėl valiuotos pasikeitimo kainos vartotojams negali kilti.
Nors pagal "Prime" rinkodarą litais paimtų paskolų palūkanų kitimas yra teisiškai užfiksuotas sutartyse ir formaliai klientai apie tai yra informuoti, advokato Gyčio Kuncevičiaus nuomone, yra pakankamas pagrindas įtarti, kad toks susitarimas pažeidžia euro įvedimo nuostatas ir vartotojų lūkesčius.
"Kalbant apie sutartis, pažodžiui vartotojas galėjo žinoti, bet Aukščiausiojo Teismo praktika tokia - vartotojas visada laikomas silpnesniąja puse, todėl sutarties sąlygos turi būti sąžiningos ir aiškios. Protingam vartotojui, kuris neturi žinių, labai sunku suprasti tokią kainodarą. Žmogus 2010 m. galėjo žinoti, kad bus įvestas euras, bet drįsčiau abejoti, kad jis sąmoningai pasirinko produktą, kuris po euro įvedimo brangs", - teisinę susidariusios padėties pusę komentavo advokatas.
Prieš euro įvedimą daugelis šalies verslo įmonių, tarp jų ir "Swedbank", pasirašė geros valios memorandumą nedidinti kainų. Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus Dano Arlausko nuomone, be teisinio aspekto, egzistuoja ir moralinė dimensija, todėl įsipareigojimas nedidinti kainų ir paskolų branginimas yra nesuderinami. Kalbėjusysis tikino, kad bus kreipiamasi į visus memorandumą pasirašiusius verslininkus, jog šie paragintų banko prezidentą atsisakyti savo parašo po dokumentu.
"Arba egzistuoja tikėjimas, kad esam tokie galingi, kad niekas negali mūsų sudrausminti, arba kad mes dirbame neskaidrioje moralinėje aplinkoje. Aš tokioje aplinkoje nenoriu būti (...), kai kalbama, kad euras sustiprins Lietuvos finansinį saugumą, "Swedbank" teigia, kad šalies finansinės rizika tik didės", - kalbėjo D. Arlauskas, pridūręs, jog dėl 1 proc. brangsiančių palūkanų "Swedbank" papildomai gali uždirbti iki 100 mln. litų.
Komentuodamas Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko spalio pradžioje išsakytą mintį, kad "Swedbank" palūkanų didinimas iš esmės yra teisėtas, bet netinkamai pristatytas, S. Jakeliūnas teigė, kad taip Lietuvos bankas nesąmoningai padeda "Swedbank" siekti privilegijuotos padėties visų kitų šalies verslo įmonių atžvilgiu.
Tokios pačios pozicijos laikosi ir Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas Rūtenis Paukštė, teigdamas, jog "Swedbank" argumentai yra menkai pagrįsti ir nesuprantami, o klientams pristatytas brangimo amortizavimo modelis - klaidinamas ir palankus tik bankui.
"Pirmiausiai sumažinama vidutinė paskolos suma, po to kalbama tik apie nuolaidų laikotarpį, nekalbant apie tai, kad po to (likusį paskolos grąžinimo laikotarpį. - ELTA) teks mokėti nebe nuolaidinę kainą ir galų gale įmoka pateikiama ne palūkanų padidėjimo, o anuitetinės įmokos padidėjimo metu", - kalbėjo R. Paukštė, neatmesdamas galimybės, jog po 2015 m. bankui gali būti keliamas grupinis ieškinys.
Susidariusią padėtį komentavusi "Swedbank" banko Lietuvoje vadovė Dovilė Grigienė teigia, kad "Prime" yra visiškai suderinama su geros valios memorandumu, nes pati kainodara buvo sukurta dar 2010 metais ir nuo to laiko joje nebuvo atliktas nė vienas pakeitimas. Pats bankas palūkanų savavališkai nedidina, nes marža nedidėja, o kitos palūkanų dedamosios dalys keičiamos taip, kaip numato teisės aktai. Pasak D. Grigienės, vartotojai palūkanų brangimo gali ir nepajusti, nes įsivedus eurą kredito reitingų agentūra "Moody's" Lietuvos reitingą greičiausiai padidins ir tai galėtų įvykti jau po 6 mėnesių. Bankui šiuo metu pavyko susisiekti su daugiau nei 70 proc. iš 7,5 tūkst. klientų, pasirinkusių "Prime" kainodarą ir didžioji jų dalis esą nesiruošia jos keisti.
"80 proc. klientų (iš tų, su kuriais pavyko susisiekti. - ELTA) lieka prie tos pačios kainodaros. Apie 2 proc. keičia į įprastinę kainodarą, apie 1 proc. nori refinansuoti arba grąžinti visą paskolą. Apie 15 proc. klientų dar nepavyko susisiekti", - teigė "Swedbank" vadovė.
D. Grigienė teigė negalinti komentuoti žiniasklaidoje spekuliuojamais skaičiais apie šimtatūkstantinį pelną, kurį bankas gaus iš brangstančių palūkanų, nes dešimtmečius į priekį siekiančios prognozės nėra tikslios.
"Viešai minima įspūdinga suma, bet tokių dalykų ilgiems periodams neįmanoma prognozuoti. Banko kaštai nuolatos kinta. Prognozuoti kažkokias pajamas 20 metų į priekį yra netikslinga", - sakė banko vadovė, pripažinusi, kad Šalies ekonominės rizikos rodiklis (ŠER) skaičiuojant palūkanas taikomas tik Baltijos šalyse.
Skaičiuojant būsto palūkanas pagal "Prime" įvedamas papildomas Šalies ekonominės rizikos rodiklis, kai tuo tarpu įprastai palūkanos įvertinamos pagal du rodiklius - tarpbankinę palūkanų normą litais arba eurais (VILIBOR ar EURIBOR) ir banko maržą. ŠER sudaro investuotojų lūkesčiai pasaulio rinkose ir valstybės kredito reitingas, kurį nustato tarptautinės agentūros. Skaičiuodamas paskolas litais pagal "Prime" modelį, "Swedbank" ŠER nustatyti visada naudoja AAA (aukščiausio patikimumo. - ELTA) kredito reitingą, tuo tarpu skaičiuojant paskolas eurais į ŠER įtraukiamas realus bei kintantis "Moody's" Lietuvai nustatytas reitingas, kuris šiuo metu yra žemesnis (Baa1). Esant žemesniam reitingui valstybės ŠER auga, todėl didėja ir būsto paskolos palūkanos.
"Swedbank" klientams skirtame laiške prie didesnių palūkanų siūloma pereiti laipsniškai, pirmuosius dvejus metus naudojant kombinuotą ŠER skaičiavimą ir litais ir eurais. Šitaip pirmąjį pusmetį palūkanų bazės augimas neturėtų viršyti 0,2 proc. Klientams taip pat siūloma ir kita išeitis - nemokamai atsisakyti "Prime" kainodaros.
