VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Kriminalai, nelaimės

03 27. Lėšas taupom ar taškom?

Atsakau iškart, kad taškom, bet labai prašau- perskaitykite straipsnį iki galo.   Klaipėdos savivaldybėje plika akimi pastebimos reformos grimasos: valdininkų gausėja, o kelerius metus planuota, o šiemet įvykdyta biudžetinių įstaigų apskaitos centralizacija iki šiol kelia sumaištį. Nors žadėta, kad sumažinus buhalterinės apskaitos darbuotojų pareigybių skaičių biudžetinėse įstaigose pagerės atliekamos apskaitos kokybė ir bus sutaupyta nuo 3,2 iki 5 mln. litų, tačiau realybė kur kas proziškesnė. Savivaldybės valdininkų aparatas, kaip ir reikėjo tikėtis,  išsiplėtė iki neregėto masto, pristeigti net keli skyriai ir poskyriai, kuriems vadovauti įdarbinti vedėjai, tačiau biudžetinėms įstaigoms nuosavi finansininkai vis tiek reikalingi, nes naujas padalinys negeba net atleidžiamiems kolegoms išeitinių kompensacijų apskaičiuoti. 

Susidūrę su realybe ugdymo įstaigų finansininkai nebuvo visiškai išnaikinti. Kai kuriose mokyklose ir darželiuose  net ir po reformos liko nuo 0,5 iki 0,75 finansininko etato. Ir tai ne pabaiga. Jau dabar puse lūpų kalbama, kad reforma nepasiteisino ir nuo rudens biudžetinėse įstaigose reikės viso etato.Švietimo įstaigų vadovai ne vieną ir ne du kartus aiškino mūsų miesto „išminčiams“, kodėl ši pertvarka nenaudinga nei miestui, nei biudžetinėms įstaigoms. Tačiau į jų argumentus nebuvo įsiklausyta.  O juk atkaklūs, į peklą neskubantys  žemaičiai- Telšių savivaldybės administracijos kolegos- klaipėdiečiams patarė nedalyvauti šiame projekte, nes ši reforma jokios naudos ir telšiškiams nedavė. Bet ką ten, patarimas iš šalies, tokiai amžinai savo darbo kėdėje sėdinčiai  ir neklystančiai poniai Špučienei ir valdantiems liberalams...

Nesvaičiokime apie ekonomiją

Atvirkščiai, darbo netekusiems apskaitos specialistams išmokėta apie 2,1 mln. litų kompensacijų. Dar 600 tūkst. litų kainavo skyriaus įrengimas Liepų gatvės 7, buvusiose Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus patalpose, vadinamajame pirklio Lembkės name. Kitaip tariant, savivaldybės biurokratų armija padidėjo 41 etatu, biudžetas neteko beveik 3 mln. litų. Ir dėl ko?

"Visų įstaigų apskaita kasmet mums kainuodavo apie 5,6 mln. litų, o dabar kainuos 3 mln.", - žiniasklaidai gyrėsi savivaldybės Finansų departamento vadovė Aldona Špučienė. Tik nutyli, kad  paviešinus išmokamas  kompensacijas, remontams išleistus pinigus, gautume kur kas didesnę sumą. Dar kalbama, kad tos pertvarkos reikėjo tik tam, kad būtų gauta Europos Sąjungos parama specialiai apskaitos programai įsigyti. Kuluaruose sklando, kad miesto  pinigus valdanti ir valdysianti  ponia Aldona Spučienė galės prašyti padidinti jai atlyginimą, mat jos pavaldinių padaugėjo trigubai!! O kur dar visi pirkimai: baldų naujų, kompiuterinės įrangos ir inventoriaus įkeliant į remontuojamą pastatą Liepų g. 7? Tačiau ir čia dar ne pabaiga. Šis pastatas bus dar kartą remontuojamas! Tam  tikslui dar pernai buvo skirta 3,3 mln. litų.

 Kas gali paneigti, kad čia vėl pirkimuose savi sudalyvaus ir „trupiniai“ į nuosavas kišenes subyrės....

Todėl atsakingai ir viešai Jums, mieli miestiečiai  tvirtinu viena: garsiai ištrimituota reforma liko tik sprogęs burbulas. Realybėje - chaosas įstaigose, žmonės atleidžiami, į naująjį padalinį atrinkti griežtai tik savi (liberalcentristai). Kam šito reikėjo? Užduokite klausimus miegantiems, o gal užangažuotiems tarybos politikams...

Pagarbiai,

Lilija Petraitienė

Klaipėdos m.savivaldybės tarybos narė

LSDP Klaipėdos skyriaus pirmininkė

Atgal