Kelionės
08 31. Traupis – mano gyvenimo šviesa
Birutė Silevičienė
Traupio miestelis įsikūręs Nevėžio upės aukštupyje, Anykščių rajono pakraštyje, Utenos apskrityje.
Pirmieji rašytiniai šaltiniai apie Traupį pasiekė dar 1582 m. Vietovės pavadinimas, pagal profesorių Kolupailą, galėjęs kilti iš trijų upių santakos: Nevėžio, Nevėžės ir Pienios – Tri – upis.
Traupio dvaras minimas XV amžiuje. Amžių būvyje dvarą valdė Michailavičiai, Franekevičiai, Giedeliai, Siesikai, Kerbedžiai, Kontautai ir kiti. 1515 m. Jurgis ir Petras Michailavičiai įsteigė Traupyje Romos katalikų parapiją. Pirmuoju klebonu paskirtas Plocko vyskupijos kunigas Mikalojus. Traupio parapija minima 1669 m. ir 1744 m. sinodų sąrašuose. Miestelio įžymybė – Šv. Onos bažnyčia pastatyta 1892 m. Pirmoji parapijinė mokykla įkurta 1777 m.
1781 m. Traupio parapijai priklausė 2028 gyventojai. 1892 m. Traupio bažnytkaimyje buvo 12 gyvenamųjų namų ir 79 gyventojai. Be katalikų bažnyčios buvo ir žydų sinagoga. 1904 m. Traupyje buvo altarija, dvi krikščionių ir viena žydų krautuvės, keletas amatininkų dirbtuvėlių, 1908 m. kunigas Šliogeris įsteigė Traupyje skaityklą. 18 – 19 amžiuje aplink Traupį buvo išsidėstę net 4 dvarai ir polivarkas.
Senieji Traupio gyventojai mėgsta pasakoti, kad senovėje pro Traupį pražygiavęs Napoleonas su savo armija. Čia vykęs mūšis, per kurį žuvę daug karių, Napoleoną mini ir jo vardu pavadintas kalnelis. Sakoma, kad tą kalnelį jo kariai kepurėmis supylė žemes. Čia po mūšio Napoleonas ilsėjosi.
Traupio seniūnijos plotas – 7495 ha, žemės ūkio naudmenų – 5967 ha, miško – 1408 ha.
Gyventojų skaičius – 903. Didžiausios gyvenvietės – Levaniškiai (348 gyv.), Traupis (197 gyv.) ir Klaibūnai (146 gyv.). Tai 2007 m. registro daviniai.
Miestelyje gatvės asfaltuotos, yra vandentiekio, ryšio tinklai, veikia viena kooperatyvo ir dvi individualių įmonių parduotuvės.
Yra neoklasicistinio stiliaus Šv. Onos bažnyčia, pagrindinė mokykla su unikaliu botanikos daržu ir kraštotyros muziejumi, veikia medicinos punktas, gaisrinė, paštas, kultūros namai su garsėjančiu dramos kolektyvu, vadovaujamu J. Savickienės. Ji yra Traupio bendruomenės pirmininkė. Veikia biblioteka su viešojo interneto prieiga, Šv. Martyno vaikų sodyba (įkūrėjai – A. ir A. Ilgūnai). 2003 m. miestelyje susikūrė kaimo bendruomenė, kuriai vadovavo Stefa Krištaponienė.
Didžiausias džiaugsmas traupiečiams – tykusis Nevėžis. Taip pat gyventojų poilsio reikmėms A. ir S. Obelevičių dėka vykdomas projektas „Biologinio – pažintinio tako įrengimas išsaugant retus varliagyvius ir rekultyvuojant žemes“. Yra du tvenkiniai ir traupiečių poilsiui pritaikyta aplinka.
Vienintelis Lietuvoje mokyklinis botanikos sodas pradėtas veisti 1989 metais. Botanikos daržo įkūrėjas, puoselėtojas ir ekskursijų vadovas ilgametis Traupio mokyklos direktorius, biologijos mokytojas – ekspertas Sigutis Obelevičius, už gamtosauginę veiklą 2001 metais apdovanotas Lietuvos Prezidento dr. Valdo Adamkaus premija. Visos augalų kolekcijos (iš viso Traupio botanikos darže auga jau daugiau kaip 5000 augalų rūšių, formų bei veislių) yra surinktos vieno žmogaus.
Traupio miestelis turi savo vėliavą. Jos herbe kalnarūtė. Ją ant senųjų kapynių augančią aptiko biologas Sigutis Obelevičius. Ji labai retai pasaulyje sutinkama. Gal tai ją atnešė vėjas ar paukščiai. Bet ji traupiečiams džiaugsmas ir pasididžiavimas. Kalnarūtė yra saugoma kaip nykstantis augalas.
Traupio lankytinės vietos yra:
1. Botanikos daržas.
2. Kraštotyros muziejus.
3. Rezistentų žuvimo vieta Klaibūnų kaime.
4. Levaniškio kaimo parkas.
5. Surdaugių kaimo liepų alėja.
6. Poilsiavietė Traupyje: vandens telkiniai su retųjų varliagyvių nerštaviete.
Kultūros paminklai ir vertybės:
1. Levaniškio piliakalnis.
2. Jonapolio dvaro fragmentai.
3. Šv. Onos bažnyčia.
4. Žiurlių malūnas.
5. Varpas, arnotas, koplytstulpis.
6. Senosios Trapio kapinės
7. 1812 m. prancūzų karių kapinės.
8. Barboros akmuo.
Jie puošė gimtąjį kraštą, nešė kultūrą ir šviesą:
1. Paulius Glemža – mokytojas, gamtininkas, Levaniškių parko įkūrėjas. Mirė 2002 m.
2. Alvydas Janulis – docentas, medicinos mokslų daktaras, palaidotas Traupyje.
3. Elena Juzėnienė – pasakorė, daugkartinė Respublikinių konkursų laureatė, meno saviveiklininkė. Mirė 2006 m.
4. Kastytis Kerbedis – estrados dainininkas. Vasaras praleidžia motinos tėviškėje Laukagaliuose.
5. Povilas Kulvinskas – gim. 1949 m. poetas, skaitovas, leidžiantis poezijos kngeles. Gyvena ir kuria Janapolio kaime.
6. Povilas Šiaučiūnas – dailininkas – grafikas. Dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Sukūrė estampų, šaržų, plakatų, per 800 ekslibrisų. Gimė 1948 m. Klaibūnų kaime.
7. Algimantas Malickas – mokslininkas, fizikas. Sukonstravo prietaisą, leidžiantį identifikuoti žmogaus asmenybę pagal jo akies rainelę. Gimęs 1965 m. Traupyje.
8. Rima Malickaitė – humanitarinių mokslų daktarė. Gimė 1976 m. Traupyje.
9. Marijonas Misiukonis – pirmasis atkurtos Lietuvos vidaus reikalų ministras. Gimė Vičiūnų k.
10. Sigutis Obelevičius – Gimė 1959 m. Kaišiadorių raj. Nuo 1989 m. apsigyveno Traupyje. Anykščių raj. meras, gamtininkas, biologijos mokytojas – ekspertas, botanikos daržo įkūrėjas parašęs 6 knygas gamtos tema, 8 knygų bendraautorius, daugybės mokslinių straipsnių įvairiuose leidiniuose autorius.
11. Birutė Silevičienė – gimusi 1944 m. Vičiūnų k., poetė, rašytoja, išleidusi 16 knygų, 40 knygų yra beandraatorė. Gyvena Vilniuje.
12. Vladas Šleinys – gimė 1951 m. Panevėžyje. Nuo 1993 m. apsigyveno Pageldonių k. Skulptorius, tautodailininkas, sukūręs virš šimto tautodailės darbų.
13. Vincentas Blauzdys – gimė 1942 m. Alukėnų k., pedagogas, mokslų daktaras.
14. Jonas Lukšė – gimė 1940 m. Žiurlių k., dailininkas, architektas, kultūros paveldo vertybių specialistas. Kartu su skulptoriais yra sukūręs nemažai memorialinių ženklų, paminklų.
Iš Levaniškių kaimo į kunigus įšventintas – Marijonas Savickas.
Iš Pubačkių kaimo kunigu tapo – Rimantas Kaunietis.
Iš Levaniškių kaimo kunigu tapo – Petras Adomonis, kunigas, Utenos dekanas. Mirė 2000 m.
Steponas Galvydis. Gimė 1916 m. Svėdasuose. Nuo 1964 iki 1999 m. – Traupio parapijos klebonas. Kunigas, rašytojas, poetas, vertėjas, tautodakininkas. Išleidęs poezijos ir atsiminimų knygas. Mirė 1999 m., palaidotas Traupyje.
Kunigas Juozapas Melius Traupio parapijai atidavė 25 tarnystės metus. Jis tvirtai įaugo Traupio žemėje. Kunigas buvo žmonių guodėjas, patarėjas.
Krikštijo vaikus, mokė tikėjimo tiesų, ruošė pirmai komunijai, tuokė jaunuolius, išlydėdavo mirusius parapijiečius į Amžinybę. Pinigų už paslaugas neimdavo ir niekada jų neprašydavo.
jei kunigą pakviečia į svečius, tai jis sėdasi ant dviračio ir atvažiuoja. Jam geriausios vaišės būdavo: 10 žalių vištos kiaušinių norma lėkštelėje. Jis besisvečiuodamas juos išgerdavo sakydamas: „Tai suteikia veidui grožio, o kūnui stiprybės“. Kunigas turėjo bičių, kaimiečiams atveždavo medaus, kad: „vaikai nesirgtų žiemą“. Prieš mirtį kunigas prašė, kad jį palaidotų Traupio kapinėse, nes nenorėjo būti palaidotas šventoriuje: „Aš po mirties noriu gulėti šalia savo parapijiečių“.
Traupiečiai Juozapą Melių palaidojo kaip kunigas norėjo. Surinkę lėšas, pastatė balto marmuro paminklą su užrašu:
Uoliai Jums tarnavau
Išlikite tikėjime toliau.
A+A kunigui Juozapui Meliui
1881 – 1969
Mums ištarnavus 25 metus
Dėkingi traupiečiai.
.jpg)
