Kelionės
11 25. Tarp dviejų pasaulių (1)
Vytautas Kuprys
Šį kartą mano kelionės tikslas - Šiaurės Afrika, Marokas. Mūsų lėktuvas nusileido Portugalijos oro uoste Farase. Tai antrasis Portugalijos miestas pietuose prie Atlanto vandenyno, pajūrio kurortas, jame gyvena apie 46 tūkst. gyventojų. Nuo VIII a. miestą valdė arabai, 1249 m. atkariavo portugalai.
Kadangi kelio iš Portugalijos į Maroką nėra, teko važiuoti per Ispaniją. Reikia pasakyti, kad keliai kaip Portugalijoje, Ispanijoje, taip ir Maroke yra nuostabiai geri, bet važiuojant magistraliniu keliu reikia susimokėti. Ispanijoje, kai kuriose vietose yra apšviesi keliai, tam naudojami saulės kolektoriai.
Kelionė per Ispaniją vyko per Andalūzijos provinciją, kurios plotas yra 87268 kv. km, joje gyvena virš 7 mln. žmonių, o centras – Sevilija. Didesniąją provincijos dalį užima Andalūzijos žemuma. Sevilijoje užregistruota aukščiausia oro temperatūra Europoje – 52 laipsniai karščio. Per provinciją teka didžiausia upė Guadlkuivizas. 50 proc. teritorijos apaugusi miškais (ąžuolynai) ir krūmais. Tai viena iš vargingiausių Ispanijos provincijų: daug bedarbių ir didelė emigracija. Svarbiausia ūkio šaka – turizmas.
Ispanai sako: kur yra vanduo, ten yra gyvybė, ten auga ir dera įvairūs augalai. Kaip tik Andalūzijoje yra daug vandens išteklių, todėl ne veltui visuose žemės dirbamuose laukuose įrengti vandens latakai ir žemė laistoma. Provincijose įrengta daug šiltnamių ir vėjo malūnų.
Auga daug vynuogynų, alyvmedžių plantacijų, auginamos cukranendrės, sojos, vilnamedžiai, saulėgrąžos, daržovės, citrusiniai augalai. Bulvės duoda derlių net 3 kartus per metus, bet nėra jų kur realizuoti, todėl tiek neauginama. Tai pat auginami kviečiai, kukurūzai, ryžiai, tabakas, kamštiniai ąžuolai. Veisiami galvijai, ožkos, kiaulės, arabų ristūnai ir koridos buliai. Galvijai provincijoje ganosi laukuose.
Didžiausias provincijos kalnas yra Mulhaceno, kurio aukštis – 3478 m.
Seniausi Andalūzijos gyventojai buvo liberai, kurie gyveno V a. pr. Kr. Juos 206 m. pr. Kr. išvijo romėnai, bet 409 m. įsiveržė vandalai, o 711 m. užkariavo arabai. 1251 m. Kastilijos karalius Ferdinandas III užėmė didžiąją provincijos dalį, suklestėjo žemės ūkis, o 1981 m. provincijai buvo suteikta autonomija.
Pirmas sustojimas įvyko Andalūzijos sostinėje Sevilijoje, kurioje gyvena 600 tūkst. žmonių. Tai buvęs arabiškas miestas, kurioje jie viešpatavo nuo 712 – 1248 m. Čia aplankome gražias Amerikos ir Ispanijos aikštes, senąjį žavingą Santą Kruz kvartalą su baltų, siaurų, kreivų gatvelių ir kiemų labirintu, didžiausią Europoje gotikos stiliaus katedrą su La Giralda bokštu, kuris iki 1184 m. buvo minaretu. Į šį bokštą arabų laikais skelbti maldos pradžią mula lipdavo su asiliuku, o carienė Jekaterina II, lankydama katedrą, įvažiavo su karieta. Katedroje yra monstrancija, pagaminta iš aukso ir sidabro, sverianti apie 300 kg. Katedra užima 1,5 ha ploto, altoriaus aukštis – 40 m, o plotis – 300 kv.m. Čia palaidotas žinomas keliautojas Kristupas Kolumbas. Jo karstą ant savo pečių laiko 4 karaliai. Apžiūrime karališkuosius Alkasaro rūmus ir sodus – nuostabų mudecharų (musulmonų) amatininkų kūrybos karališkos didybės ir dekoratyvinės sodininkystės derinį. Pravažiuojame tabako fabriką (dabar universitetas), kuriame, pagal vietinių gyventojų pasakojimus, dirbo Karmen. Čia ji sutiko Chose. Jie pamilo vienas kitą, o kompozitorius Bize šia tema parašė nuostabų kūrinį „Karmen”. Mieste yra korida - antroji savo dydžiu po Madrido koridos. Aplinkui koridą pastatytos skulptūros - kaip vyrams taip ir moterims, toreadorams, kovojusiems su buliais.
Romėnams III a. užkariavus miestą, šis tapo prekybos ir kultūros centru; valdant arabams suklestėjo amatai – šilko, juvelyrinių dirbinių, keramikos ir kt. Iš Sevilijos uosto išplaukė K. Kolumbo pirmoji ekspedicija. Atradus Ameriką, miestas gavo kolonijos prekybos monopoliją.
Ispanai nemėgsta skaičiaus13, net viešbučiuos nėra kambario su šiuo skaičiumi, nėra net kambarių, kurių paskutinis skaičius yra 13, pavyzdžiui: 113, 313, 513 ir pan. Jie skaičiuoja: 1, 2….10, 11, 12, 12+1, 14 ir t.t.
Benzinas Andalūzijoje kainuoja – 1,36 euro.
Po Sevilijos kelionę tęsiame į Tarifos uostą, iš kur keltu keliamės į Tanžero miestą – Afrikoje. Kelionė keltu užtrunka apie valandą. Maroką nuo Europos skiria 13 km Gibraltaro sąsiauris. Sutvarkę sienos kirtimo formalumus patenkame į Maroką.
Marokas - tai kraštas, kuriame puikiai sutaria praeitis ir dabartis. Kaitri saulė, akimi neaprėpiama Sacharos dykumos platybė, smėlio karalija. Atlanto vandenynas ir puikiausi pliažai, pereinantis į unikalios struktūros gatveles, iš kurių raizgalynės sudaryti vienas už kitą žavesni miestai. Gražūs ir didingi Atlaso kalnai su kvapą gniaužančiais giliais tarpekliais ir nuostabiausiomis užtvankomis. Visame pasaulyje garsiuose turguose judėjimas – lyg bičių avily, žalvario, odos, keramikos dirbinių įvairovė ir grožis verčia aikčioti kiekvieną, nosį kutena prieskonių aromatai, o vaisių, patiekalų kvapumas! Berberų meno dirbiniai, raštai saviti, tik šiam kraštui būdingi, pastatai ilgam įsirėžia į atmintį.
Maroko karalystė - tai valstybė prie Viduržemio jūros ir Atlanto vandenyno. Šiaurėje Maroką nuo Ispanijos skiria Gibraltaro sąsiauris, rytuose ir pietuose šalis ribojasi su Alžyru, pietuose – su Sachara. Šalies plotas yra 458730 kv. km, jame gyvena apie 31 mln. gyventojų. Valstybė suskirstyta į 14 rajonų.
Viduržemio jūros krantai kalnuoti, statūs, Atlanto vandenyno – lėkšti. Maroko teritorijos didžiausią dalį užima Atlaso kalnynas, kurio Tubkalio kalnas yra 4165 m aukščio, tai aukščiausias kalnas šalyje.
Klimatas šalyje yra subtropinis, pakrantėse jūrinis. Metinė vidutinė temperatūra 17 laipsnių šilumos. Šalyje būna net 300 saulėtų dienų. Daugiausia kritulių iškrenta žiemą. Čia niekuomet nebūna sniego.
Dauguma Maroko upių prasideda Atlaso kalnų šlaituose ir teka į Atlanto vandenyną. Ilgiausia upė yra Um er – Rbija – 555 km. Upių vanduo naudojamas laukų drėkinimui ir elektros gamybai. Dalis upių vasaros metu išdžiūsta arba dingsta Sacharos dykumoje. Potvynio metu Atlanto vandenynas užlieja labai didelius šalies teritorijos plotus.
Dirvožemis įvairus: geltonžemis, rudžemis, uolinis kalciažemis, molinis kaštonžemis ir kt. Kalnų šlaituose auga kamštiniai ir visažaliai ąžuolai, spygliuočiai. Kamščius iš kamštinių ąžuolų pradeda gaminti tik po 35 metų. Nužievinti medžius pradeda tiktai 15 metų po pasodinimo, paskui po 10 metų vėl nužievinami, trečią kartą nužievinta žievė tinka gaminti kamščius.
Atgal
.jpg)
