Kelionės
09.13. Vytauto Didžiojo pėdsakai dzūkijos krašte (1)
Vytautas Kuprys
Vytauto klubo nariai Dzūkijos krašte aplankė vietas, kur paliko pėdsakus Vytautas Didysis.
Pirmiausia pravažiavome Senąją Varėną, kuri nuo XV a. pradžios buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto medžioklės dvaras ir pilis. Varėnos dvare Vytautas parašė nemažai laiškų įvairių valstybių valdovams. Pirmąkart istoriniuose šaltiniuose Varėna minima 1413 01 13 Vytauto Didžiojo laiške Ordino magistrui, kuriame pažymima, kad jis rašytas „naujame medžioklės dvare, vadinamame Varėna, greta Merkio upės". Ten dabar stovi paminklinis akmuo su pirmojo Varėnos paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose data. Vytautas Didysis Varėnoje pabuvojo net 11 kartų.
Vėliau čia buvo pastatytas dvaras LDK iždininkui Mykolui Bžostovskiui. Prie dvaro atsiradęs miestelis minimas nuo 1486 m., valsčius nuo 1576 m., o miestas nuo 1582 m. XVI a. minimas karališkasis Varėnos dvaras. Miestelis sunyko per XVII - XVIII a. vykusius karus. XVIII a. pabaigoje veikė parapinė mokykla.
XIX a. pabaigoje Merkio upės kitame krante buvo nutiestas Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis ir įsikūrė gyvenvietė, pavadinta Varėna II – dabartinis Varėnos miestas, o Senoji gyvenvietė pavadinta Varėna I. Varėna labai nukentėjo per I pasaulinį karą.
Tarpukariu Varėna I priklausė Lietuvai, o Varėna II, buvusi už demarkacinės linijos, Lenkijai. Po karo Varėna II tapo apskrities miestu, vėliau rajono centru, o Varėna I teliko miesteliu, tačiau 1994 m. ji vėl tapo nebe miesteliu, o kaimu Senoji Varėna. 2013 m. buvo patvirtintas Senosios Varėnos herbas.
Merkinės piliakalnis
Partizanų koplyčia Merkinės kryžių kalnelyje
Paminklas Vytautui Didžiajam Perlojoje
Nauja šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia Senojoje Varėnoje buvo pastatyta ir pašventinta 1994 m. Čia 1969–75 m. kunigavo K. Vasiliauskas. Bažnyčioje yra mūsų klubo nario Vytauto Švarlio vitražai M. K. Čiurlionio kūrybos tematika. Bažnyčioje vyksta M.K. Čiurlionio muzikos koncertai, o miestelyje – kasmetinė grybų šventė.
Toliau važiuojame M. K. Čiurlionio keliu, apstatytu įvairiomis skulptūromis. Pasiekėme Perlojos kaimą, anksčiau vadintą Perlojos Respublika. Padavime sakoma, kad Perloją įkūrė legendinis lietuvių kunigaikštis Perlius, kurio vardu Perloja ir buvo pavadinta. Per Perloją teka Merkys, šalia Perlojos yra Perlojos ežeras. XIII a. čia buvo pilis, galėjo būti ir kunigaikščio sodyba, 1387 m. Perloja paminėta LDK Jogailos akte, LDK Vytauto laikais pastatyta bažnyčia (metai nežinomi). Ji buvusi viena iš pirmųjų katalikų bažnyčių. Didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis, Steponas Batoras ir Žygimantas II aprūpino sakyklą atitinkamais turtais.
1613 m. Perloja pažymėta žemėlapyje. 1639 m.valdovas Vladislovas IV Vaza Perlojai suteikė turgaus ir 4 prekymečių privilegiją. Kaimas nukentėjo per 1654–67 ir 1700-21 m. karus su Rusija ir Švedija. 1792 m. Perlojai suteiktos Magdeburgo teisės. 1918-23 m. veikė Perlojos Respublika, jos gynėjai kovėsi su sovietinės Rusijos ir Lenkijos daliniais. Miestelio aikštėje 1931 m. atidengtas ir išsaugotas paminklas Vytautui Didžiajam. Paminklas pastatytas iš tašytų akmenų. Statant paminklą, į jį buvo įmūryta geležinkelio bėgių, tad labai masyvus. Ant paminklo iškalti žodžiai „Vytautai Didisai, gyvas būsi, kol gyvas nors vienas lietuvis". Čia yra paminklas žuvusiems kovotojams už Perloją ir Lietuvos nepriklausomybę.
Toliau vykstame į Merkinę, kurios bažnyčioje Jogaila ir Vytautas krikštijo lietuvius. Tai vienas iš seniausių Lietuvos miestų. Užkopėme pasigėrėti nuo Merkinės piliakalnio atsiveriančia panorama. Šioje vietoje susijungia dvi upės – Merkys ir Nemunas bei mažytis Stangos upeliukas. Ant šio piliakalnio stovėjo nedidelė lietuvių pilis, minima nuo 1377 m. Svarbią gynybinę reikšmę ji turėjo XIV–XV a., kai saugojo pietinę Lietuvos valstybės dalį nuo nuolatinių kryžiuočių antpuolių. Pilis buvo aptverta mediniais statmenais rąstais, ant kurių galų viršuje buvo sudėti kvadratiniai akmenys. Puldamas priešas pajudindavo tvorą, akmenys krisdavo, šokinėdami į įvairias puses, priešo kariai nežinodavo kur slėptis ir taip žūdavo. 1391 m. pilis atiteko Vytautui, kuris suėmė joje buvusią lenkišką Jogailos įgulą ir atidavė kryžiuočiams. Kai Vytautas netrukus su Jogaila susitaikė, kryžiuočiai kelis kartus stengėsi užimti Merkinę. Merkinė lengviau atsiduso tik tada, kai Vytautas 1410 m. sumušė kryžiuočius. 1418 m. čia Jogaila atšventė Kalėdas. Jogaila ir Vytautas Merkinėje priiminėdavo svetimų valstybių pasiuntinius. 1421 m. priimta čekų delegacija siūlė Jogailai, o paskui ir Vytautui čekų sostą. Vytautas dažnai būdavo Merkinėje, ypač kai jam tekdavo vykti iš Vilniaus į Krokuvą ir atgal į Vilnių. Vytautas mėgo Merkinės girioje medžioti. Miestelyje dažnai lankėsi Vladislovas IV Vaza, kuris čia ir mirė 1648 m. Šiaurės karo metais 1707– 08 m. Merkinėje buvo sustojęs Rusijos caras Petras I. 1676 m. Lietuvos etmonas Mykolas Pacas Merkinėje įkurdino Jėzuitus.
Miestelis randasi Dzūkijos nacionaliniame parke, jame yra XV a. statyta gotikinė halinė švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. 1996 m. patvirtintas Merkinės herbas.
1989 m. prie Merkinės kraštotyros ir genocido muziejaus J. Kaupinio iniciatyva pradėtas kurti sovietinės teroro aukų memorialas – Merkinės kryžių kalnelis. Jame pastatyti 154 vardiniai kryžiai. Šioje vietoje palaidoti ne tik lietuviai partizanai, bet ir vokiečiai, ukrainiečiai ir kitų tautų žmonės, kovoję už Lietuvos nepriklausomybę. Čia stovi partizanų mūrinė koplyčia. Joje yra 4 langeliai, sveikas išlikęs tiktai vienas, kiti išdaužyti.
Šioje vietoje anksčiau buvo kapai, tarybiniais laikais nutarta ant žmonių kaulų įrengti vaikams stadioną. Statybos metu buldozeris, lygindamas žemę, iškasdavo kaulų.
Kiekvienais metais birželio 14 d. čia vyksta didelė šventė, laikomos mišios.
Atvykstame į Subartonių kaimą, esantį Dzūkijos nacionaliniame parke. Jame yra paminklas V. Krėvei, kurio skulptorius I. Užkurys, rašytojo memorialinis ir totorių muziejai. Paminkle iškalti rašytojo žodžiai: “Daugel mūsų tėviškėje yra puikių vietų, bet tarp jų gražiausia Dainavos šalis ". Čia 1882 m. gimė V. Krėvė. Rašytojas mirė Amerikoje, jo palaikai 1992 m. perlaidoti iš Filadelfijos Subartonių kapinėse. Čia palaidota jo žmona ir duktė.
Kaime buvo Subartonių dvaras.
Užsukame į Alytaus miestą, kur Vytautas veikiausiai apsistodavo pilyje, stūksojusioje ant piliakalnio. Aplankėme pulko vado A. Juozapavičiaus kapą, kuris 1919 m. vasario 13 dieną žuvo ant Alytaus tilto. Šalia tilto 1989 m. jo atminimui pastatytas paminklas.
Prie A. Juozapavičiaus kapo palaidotas Lietuvos nepriklausomybės gynėjas A. Sakalauskas, kuris saugojo Seimo rūmus ir žuvo 1991 m. Vilniuje per susišaudymą su SSRS kariuomenės specialios paskirties dalinio kariais, įsiveržusiais į savanorių saugomą teritoriją.
Atgal
