Kelionės
12 01. Pėsčiųjų žygis Aukštaitijos partizanų kovų vietomis
Ona Striškienė, Panevėžio žygeivių klubo narė
Per 500 žmonių dalyvavo pėsčiųjų žygyje „Aukštaitijos laisvės kovų keliais“, skirtame Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio Žaliosios rinktinės partizanų 1944–1951 m. kovoms paminėti. Žygį lapkričio 14 d. surengė žygeivių klubas „X kilometras“. Žygio atidaryme Paįstryje visus pasveikino Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis, Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas, istorijos žinovas Algimantas Stalilionis, Juozo Zikaro gimnazijos direktorė Gita Kubilienė, Paįstrio seniūnijos seniūnas Virginijus Šležas, Lietuvos karinių oro pajėgų kapelionas, mjr.dr. Virginijus Veilentas ir renginio vadovas, klubo prezidentas ats. mjr. Valdas Jasonas.
Žygio 24 km. dalyviai Mitabynės kaime, Savickų sodyboje prie paminklo partizanams. Foto Algimanto Stalilionio
Registracija buvo gimnazijoje. Žygeiviai turėjo galimybę atvykti iš vakaro ir nakvoti. Žygio startas ir finišas buvo prie Paįstrio Juozo Zikaro gimnazijos. Registracijos metu buvo išduota kontrolinė žygio kortelė su žygio schema bei operatyvine, istorine informacija. Lankstinukai buvo kruopščiai parengti ir informatyvūs. Trasos buvo su daugybe lankytinų vietų.
Žygeiviai, nešini didelėmis ir mažesnėmis vėliavomis, išėjo iš Paįstrio. Vieni jau buvo perėję tiltą per Įstrą, ties buvusiu Paįstrio dvaru, kur stovi atminties ženklas – akmuo su įrašu ir kryžiumi, kiti dar išeidinėjo iš miestelio. Tiek žmonių Paįstryje retai tesusirenka, smagu buvo žiūrėti į nuotaikingai keliaujančiuosius, dar smagiau žygiuoti tokioje žmonių jūroje.
Už „Via Baltikos“ visus pasitiko 2007 m. statytas aukštas metalinis kryžius, toliau kelias ėjo šalia Stanionių kaimo kapelių. Čia ir prasidėjo gana smarkus lietus, bet žygeiviai ir tam buvo pasiruošę. Už gražiosios Kareiviškių pušies trasos išsiskyrė. Einantieji 44 kilometrus pasuko į dešinę ir per Kriaučiūnus, Apydėmę nuėjo į Įstricą. Ten prie praėjusių metų lapkritį pastatyto paminklo partizanams-desantininkams laukė muzikuojantis panevėžietis ir pasakoti pasiruošęs istorikas Bronislovas Mažylis. Toliau kelias vedė pamiške link Paliūniškio, Vilkapjūvių, Margių, Balčiūniškio, Puodžiūnų.
Žygio 44 km dalyviai Įstricos kaime prie paminklo partizanams-desantininkams
Einantieji 24 kilometrus pro Jutiškius per gražuolį mišką ėjo Mitabynės link. Ten netoli senosios Mitabynės pušies buvo pirmasis postas, kuriame buvo privalu atsižymėti. Už jo prie įėjimo į buvusią Savickų sodybą pasitiko Paįstrio kultūros centro meno vadovo Virginijaus Kiršgalvio akordeono muzika. Pačioje Savickų sodyboje, prie paminklų žuvusiems partizanams ir vietiniams gyventojams, laukė to žygio istorijos specialistė, šių eilučių autorė Ona Striškienė.
Teko besidomintiems pasakoti ir pasakoti apie pokarį, 1945 m. vasario 2 dieną čia vykusius tragiškus įvykius, žuvusius, dingusius žmones bei apie netoliese tebestūksančią senąją Mitabynės pušį. Ona Striškienė keliavusiems padovanojo šiai progai pačios ir Paįstrio bibliotekos bibliotekininkės Jūratės Blaževičienės pagamintą lankstinuką „Partizanų kovas menančios vietos Paįstrio krašte“. Pirmieji tą vietą priėjo po valandos, kiti vėliau. Smagu buvo žiūrėti į gerai nusiteikusius keliaunininkus, lietus liovėsi, pasirodė saulė. Vienoje iš grupelių ėjo Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas. Maloniausia buvo sulaukti jaunųjų skautų iš Paįstrio Juozo Zikaro gimnazijos su vadove Gedma Nakvosiene.
Iš čia žygeivius kelias vedė pro 2010 m. Mitabynės kaimo gyventojų pastatytą akmenį su kryžiumi. Už sekančio atminties ženklo – 1933 metais statyto Mitabynės kaimo pavasarininkų kryžiaus prasidėjo Margių kaimas. Praėjus pro buvusią Mitkų eiguvą, kurią žymį akmuo su iškaltu įrašu, netoli ir miško pakraštys. Stabtelta prie Mitkų kaime stovinčių atminties paminklų 1945 m. kovo 5 d. žuvusiems partizanams. Praeita pro vietą Eglynėliu vadinamą, kur pokarį žuvo žmonės, dabar eglių apsupty stovi didžiulis lauko riedulys.
Žygeiviai prie Mitkų kaimo paminklų žuvusiems partizanams
Dar paėjėjus – Puodžiūnai, juose vėl susiėjo abi trasos ir iki finišo keliauta tuo pačiu maršrutu. Puodžiūnuose laukė kaimo bendruomenės sukurtas laužas, išvirta sriuba, prigaminta sumuštinių su kaimišku sviestu, dešra, lašinukais. Pakūrusi krosnį, prirengusi gardumynų laukė bendruomenės pirmininkė Zuonė Vareikienė su pagalbininkais. Ten buvo ir kareiviška virtuvė, kur galima buvo vaišintis kareiviška koše. Buvo muzikantas iš Panevėžio, žygeiviai buvo sužavėti sutikimu Puodžiūnuose.
Neskubant prisėsta šiltuose bendruomenės namuose, o po to vėl išsiruošta į finišą, į Paįstrį, kur užbaigusiųjų žygį laukė diplomai, saulė, o paskutiniųjų ilgojo žygio dalyvių – juoda naktis. Žygio metu daug pamatyta, patirta, išgirsta.
Atgal
.jpg)
(1).png)
