2019 m. birželio 21 d. Vytauto Didžiojo karo muziejuje bus atidaryta paroda „Šaulio kodas“, skirta Lietuvos šaulių sąjungos 100-mečiui paminėti.

Užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos žydų bendruomenė ketvirtadienio popietę prie namo Vilniuje, A. Vivulskio gatvėje 18, atidengs atminimo lentą žydų mokslo institutui "YIVO Institute for Jewish Research".

Birželio 14 dieną Vašingtone, prie paminklo komunizmo aukoms atminti, buvo skaitomi Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių vardai ir jų likimai. Tai pirmas kartas kai užsienyje gyvenantys lietuviais prisijungė prie šios, 4-us metus iš eilės Lietuvoje organizuojamos, akcijos, kurią organizuoja „Misija Sibiras“.

Apie  įvykius Kaune 1940-1941 metais prirašyta nemažai. Vieni gerokai pagrąžinti, apie kitus vis dar kalbama puse lūpų. Pabandykite suprasti įvykius pagal to meto dalyvių atsiminimus.

Jei gatvėje praeivių paklaustume, kuo maitinosi viduramžių ar renesanso epochos Lietuvos diduomenė, labiausiai tikėtinas atsakymas būtų – „žvėriena”. Tačiau istoriniai tyrimai rodo menką žvėrienos vartojimą senosios Lietuvos gastronomijoje, o ir Vakarų Europoje žvėriena retai puikavosi ant valdovų ir didikų stalo. Ilgą laiką medžioklė buvo išskirtinė diduomenės pramoga, o ne maisto šaltinis. Tad dabar ir pabandykime panagrinėti šio, Lietuvos istorinei gastronomijai būdingo, mito susiformavimą.

Lietuva yra turtinga savo istorija, žymiais žmonėmis, meno ir literatūros pasiekimais. Galime didžiuotis, kad augant Europos miestams mūsų kraštas taip pat neatsiliko, nors ir lėčiau, bet jame vis daugėjo miestų ir miestelių, o juose kūrėsi įstaigos žmonių tobulėjimui.

Karas Europoje baigėsi be Hitlerio, kuris netrukus kapituliuosiančią Vokietiją buvo palikęs jau balandžio 30-ąją. Suprantamas džiaugsmas užplūdo žmones – nuo sovietinių platybių iki atokiausių pasaulio kampelių.

 2018 metais pažymėjome poeto Jono Aisčio mirties 45-ąsias  metines. Laimingi prieškario Lietuvos pradžios mokyklą baigę su „Aušrele“, kuri prasideda poeto klasiko, 1937 m.Lietuvos valstybinės premijos laureato Jono Kossu-Aleksandravičiaus (nuo 1952 m. Jono Aisčio) eilėraščiu „Peizažas“. Jis baigiasi eilute „Gera vargt čia, Lietuvoje...“. Tuomet vargu ar kas nors suprato šiuos žodžius, kaip ir poeto perspėjimus dėl Lietuvos ateities.

2019 m. gegužės 6 d.  Kaune prie Muzikinio teatro įvyko šaulio, karo lakūno kpt. Prano Gudyno 90-ųjų žūties metinių minėjimas. Minėjimas prasidėjo malda, kurią sukalbėjo Kauno Šv. Jurgio konvento gvardijonas dr. kun. Paulius Saulius Bytautas OFM. Lietuvos Sąjūdžio  Kauno tarybos  pirmininkas, nuolatinis šio minėjimo organizatorius, dr. Raimundas Kaminskas renginio dalyviams priminė  1929 m. gegužės 11 d. laikraštyje „Lietuvos aidas“  aprašomo įvykio detales apie tai, kad   šioje vietoje 1929 m. gegužės 6 d. prieš tuometinį Ministrą pirmininką prof. A. Voldemarą buvo įvykdytas pasikėsinimas, kurio metu žuvo jo adjutantas vyr. ltn. P. Gudynas (1900-1929),  apie tai kaip vyko  Prano Gudyno laidotuvės Veiveriuose.

Šiandien, gegužės 6 d., 16 val., Lietuvių kalbos institute (P. Vileišio g. 5, Vilnius), pirmojo aukšto fojė, bus atidaryta paroda „Gera rašyti ranka…“, skirta Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti.   Lietuviška raidė lotyniškais rašmenimis buvo uždrausta daugiau kaip 40 metų – nuo 1863-1864 m. sukilimo iki 1904 m. nueitas ilgas žodžio, rašto ir tautos brandos kelias. Šį laikotarpį pažymėjo sukilimai, maištai, kovos už gimtąjį žodį, knygnešių žygiai ir, pagaliau, tautinis atgimimas.

JAV Čikagos mieste atidengtas paminklas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vadui ir su okupacija kovojusios valstybės vadovui Adolfui Ramanauskui-Vanagui. Ceremonijoje dalyvavo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, taip pat A. Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė ir anūkė Inga Jancevičienė.

K. Būga – mokslininkas, profesorius, kalbininkas, baltistas, kalbotyros, leksikologijos ir leksikografijos darbų autorius, stipriausias lietuvių etimologas.  Kalbininkas gimė 1879 m. Pažiegės kaime, Zarasų apskrityje. Jo tėvas – Kazimieras Būga buvo apsišvietęs valstietis. Mokėjo skaityti lietuviškai, lenkiškai ir rusiškai. Motina - Grasilija Mekuškaitė, buvo kilusi iš Jūžintų apylinkės. Būgų šeimoje augo keturi sūnūs ir keturios dukterys.

Iš laiško Dominyko Ūdros laiško Kazimierui Ūdros seseriai Augustei Ūdraitei (1894 m. balandžio 22 d.): „Oi, Kazimierai, tegul tau Dievas padeda dėl Tėvynės procevoti, ale kad neklausai brolio ir sesės, tai ir Dievas nemyli. Žinai pats geriau be mano sakymo. Tu mislyji, kad aš tau blogo žyčiju ( noriu– J. B), ne ir nigdos (niekados – J.B). Tu nigdos nepataisysi geresnio būvio, bet sugursi, ir kitą sunaikinsi.

Šiais metais, kurie paskelbti Prezidento Antano Smetonos metais, įvairiose medijose plačiai tai prisimenama ir teigiamai  vertinami įvairūs Lietuvos Respublikos pasiekimai „Smetonos laikais“, iš esmės tautai taip pavadinant visą Lietuvos Respublikos prieškario gyvavimo laikotarpį. 

 „Spaudos laisvė nėra tiesiog svarbi demokratijai, ji yra demokratija“ (Walter Cronkite) Balandžio 23 – gegužės 11 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje veikia paroda „Cenzūros atspindžiai XX. a. lietuvių periodinėje spaudoje“, skirta Spaudos atgavimo dienai.

Šiame name Aukštoji Freda. Lakūnų pl. 59, Kaunas gyveno Lietuvos valstybės veikėjas, nepriklausomybės kovų dalyvis, Vyčio kryžiaus kavalierius, inžinerijos gen. ltn. Juozas Kraucevičius. (1879-03-31 Sprakšiai, Šiaulių aps. 1964-03-04 Kaunas). 

Botanikos sodų istorijos Lietuvoje pradžią galima laikyti 1781 m., kai Vilniuje, Bernardinų sode įkurtas Vilniaus universiteto botanikos sodas. Tuo tarpu Kauno botanikos sodas įkurtas 1923 m. prie Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo) Matematikos- gamtos fakulteto, kaip Lietuvos botanikos mokslų centras.

Visą sovietmetį klausiausi ir užrašinėdavau, ką apie padėtį Lietuvoje praneša užsienio radijo stotys, nors tai buvo sudėtinga, nes okupantai bijojo tiesos ir brutaliai trukdė užsienio radijo pranešimus.Tačiau kai pradėjau dirbti Lietuvos radijuje, galėdavau susipažinti su „Radijo biuleteniais“, kuriuos rengdavo speciali darbuotojų grupė, užrašinėjanti ir šifruojanti užsienio „priešiško“ radijo laidas.

Visa Lietuva mums brangi. Tačiau kiekvienas turime joje ir savo širdžiai mieliausią, brangiausią  jos dalelytę,  kurioje esame gimę, mokęsi, dirbę, praleidę kūrybingiausius savo gyvenimo metus. Mokytojai Stanislavai Lovčikaitei toks kraštas – Šiaurės Lietuva, o dar konkrečiau – Linkuva (Pakruojo r.).

1914 metų vasarą prasidėjo Didysis karas, vėliau pavadintas Pirmuoju pasauliniu karu. Balys Sruoga laikė egzaminus ir turėjo atsisveikinti su Panevėžio realine gimnazija. Šis laikotarpis atnešė jam dideles permainas ir didžiulį nerimą. Prasidėjo kone metus trukęs gyventojų traukimasis į Rytus, išjudinęs iš gimtųjų vietų apie pusę milijono lietuvių. Penktadalis pasitraukėlių buvo moksleiviai.