VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorija

2019-07-02
Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerija Šv. Jono g. 11, Vilnius 2019 m. liepos 10 – rugsėjo 2 d. Plačiau
2019-06-30
Gyvybingi archyvų šaltiniai pateikia vis naujų žinių apie lietuvių raštiją ir jos kūrėjus. Lietuvių kalbos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Ona Aleknavičienė atskleidė iki šiol nežinotų duomenų apie XVI –XVIII a. Mažosios Lietuvos lituanistinį paveldą. Plačiau
2019-06-29
2019 m. birželio 21 d. Kaune buvo iškilmingai pažymėtas Lietuvos šaulių sąjungos 100-metis, kuriame aktyviausi dalyviai ir organizatoriai  buvo Vytauto Didžiojo Kauno šaulių rinktinė.  Plačiau
2019-06-29
Valstybės dieną, liepos 6-ąją, Kauno rajono muziejuje, Raudondvario dvaro pilyje, bus atidaryta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapių paroda, kurioje eksponuojami 33 žemėlapiai iš Algimanto Muzikevičiaus, Audriaus Vengalio, Kęstučio Morkūno privačių kolekcijų. Parodos eksponatai atspindi Lietuvos žemėlapių evoliuciją iki XVIII a. pabaigos. Plačiau
2019-06-28
Kalbos tyrinėtojai patiekalo pavadinimą sieja su lenkų kalbos žodžiu, reiškiančiu „riekutė“, „gabalėlis“, nes senoviniai zrazai labiau priminė troškinį, nei mums įprastus suktinukus.XVII-XX amžių kulinarinėje literatūroje pateikiama daug ir įvairiausių zrazų receptų, čia pateikiami keli iš jų. Plačiau
2019-06-28
Radijas pratrūko: ‒ RAINIŲ TRAGEDIJA. Tie nekrikštai žydai NKGB-istai, nukankino telšiškius žiauriau nei Kristų Jeruzalėj ‒ tai P. Raslan, N. Dušanskij, D. Švarcman, M. Gutman ir dar vienas kitas rusas Plačiau
2019-06-28
Joninių išvakarėse LPKTS Kauno filialo pirmininko Vlado Sungailos, jo šaunių pavaduotojų Vidos Narmontienės bei Reginos Kazlauskienės  iniciatyva didžiulis būrys  buvusių tremtinių,  Laisvės kovotojų ir šaulių išvyko panemuniais  į pažintinę kelionę. Plačiau
2019-06-22
Pastaraisiais metais domėjimasis Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės istorija itin išaugo, tad ir nenuostabu, jog mūsų tautiečiai savo akimis nori pamatyti vietoves, apie kurias buvo girdėję per Lietuvos istorijos pamokas ar sužinojo iš kelionių sugrįžusių pažįstamų ar draugų pasakojimų bei jų parodytų fotonuotraukų. Plačiau
2019-06-20
2019 m. birželio 21 d. Vytauto Didžiojo karo muziejuje bus atidaryta paroda „Šaulio kodas“, skirta Lietuvos šaulių sąjungos 100-mečiui paminėti. Plačiau
2019-06-20
Užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos žydų bendruomenė ketvirtadienio popietę prie namo Vilniuje, A. Vivulskio gatvėje 18, atidengs atminimo lentą žydų mokslo institutui "YIVO Institute for Jewish Research". Plačiau
2019-06-18
Birželio 14 dieną Vašingtone, prie paminklo komunizmo aukoms atminti, buvo skaitomi Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių vardai ir jų likimai. Tai pirmas kartas kai užsienyje gyvenantys lietuviais prisijungė prie šios, 4-us metus iš eilės Lietuvoje organizuojamos, akcijos, kurią organizuoja „Misija Sibiras“. Plačiau
2019-06-14
Apie  įvykius Kaune 1940-1941 metais prirašyta nemažai. Vieni gerokai pagrąžinti, apie kitus vis dar kalbama puse lūpų. Pabandykite suprasti įvykius pagal to meto dalyvių atsiminimus. Plačiau
2019-06-07
Jei gatvėje praeivių paklaustume, kuo maitinosi viduramžių ar renesanso epochos Lietuvos diduomenė, labiausiai tikėtinas atsakymas būtų – „žvėriena”. Tačiau istoriniai tyrimai rodo menką žvėrienos vartojimą senosios Lietuvos gastronomijoje, o ir Vakarų Europoje žvėriena retai puikavosi ant valdovų ir didikų stalo. Ilgą laiką medžioklė buvo išskirtinė diduomenės pramoga, o ne maisto šaltinis. Tad dabar ir pabandykime panagrinėti šio, Lietuvos istorinei gastronomijai būdingo, mito susiformavimą. Plačiau
2019-05-25
Lietuva yra turtinga savo istorija, žymiais žmonėmis, meno ir literatūros pasiekimais. Galime didžiuotis, kad augant Europos miestams mūsų kraštas taip pat neatsiliko, nors ir lėčiau, bet jame vis daugėjo miestų ir miestelių, o juose kūrėsi įstaigos žmonių tobulėjimui. Plačiau
2019-05-17
Karas Europoje baigėsi be Hitlerio, kuris netrukus kapituliuosiančią Vokietiją buvo palikęs jau balandžio 30-ąją. Suprantamas džiaugsmas užplūdo žmones – nuo sovietinių platybių iki atokiausių pasaulio kampelių. Plačiau
2019-05-12
 2018 metais pažymėjome poeto Jono Aisčio mirties 45-ąsias  metines. Laimingi prieškario Lietuvos pradžios mokyklą baigę su „Aušrele“, kuri prasideda poeto klasiko, 1937 m.Lietuvos valstybinės premijos laureato Jono Kossu-Aleksandravičiaus (nuo 1952 m. Jono Aisčio) eilėraščiu „Peizažas“. Jis baigiasi eilute „Gera vargt čia, Lietuvoje...“. Tuomet vargu ar kas nors suprato šiuos žodžius, kaip ir poeto perspėjimus dėl Lietuvos ateities. Plačiau
2019-05-07
2019 m. gegužės 6 d.  Kaune prie Muzikinio teatro įvyko šaulio, karo lakūno kpt. Prano Gudyno 90-ųjų žūties metinių minėjimas. Minėjimas prasidėjo malda, kurią sukalbėjo Kauno Šv. Jurgio konvento gvardijonas dr. kun. Paulius Saulius Bytautas OFM. Lietuvos Sąjūdžio  Kauno tarybos  pirmininkas, nuolatinis šio minėjimo organizatorius, dr. Raimundas Kaminskas renginio dalyviams priminė  1929 m. gegužės 11 d. laikraštyje „Lietuvos aidas“  aprašomo įvykio detales apie tai, kad   šioje vietoje 1929 m. gegužės 6 d. prieš tuometinį Ministrą pirmininką prof. A. Voldemarą buvo įvykdytas pasikėsinimas, kurio metu žuvo jo adjutantas vyr. ltn. P. Gudynas (1900-1929),  apie tai kaip vyko  Prano Gudyno laidotuvės Veiveriuose. Plačiau
2019-05-06
Šiandien, gegužės 6 d., 16 val., Lietuvių kalbos institute (P. Vileišio g. 5, Vilnius), pirmojo aukšto fojė, bus atidaryta paroda „Gera rašyti ranka…“, skirta Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti.   Lietuviška raidė lotyniškais rašmenimis buvo uždrausta daugiau kaip 40 metų – nuo 1863-1864 m. sukilimo iki 1904 m. nueitas ilgas žodžio, rašto ir tautos brandos kelias. Šį laikotarpį pažymėjo sukilimai, maištai, kovos už gimtąjį žodį, knygnešių žygiai ir, pagaliau, tautinis atgimimas. Plačiau
2019-05-05
JAV Čikagos mieste atidengtas paminklas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vadui ir su okupacija kovojusios valstybės vadovui Adolfui Ramanauskui-Vanagui. Ceremonijoje dalyvavo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, taip pat A. Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė ir anūkė Inga Jancevičienė. Plačiau
2019-05-04
K. Būga – mokslininkas, profesorius, kalbininkas, baltistas, kalbotyros, leksikologijos ir leksikografijos darbų autorius, stipriausias lietuvių etimologas.  Kalbininkas gimė 1879 m. Pažiegės kaime, Zarasų apskrityje. Jo tėvas – Kazimieras Būga buvo apsišvietęs valstietis. Mokėjo skaityti lietuviškai, lenkiškai ir rusiškai. Motina - Grasilija Mekuškaitė, buvo kilusi iš Jūžintų apylinkės. Būgų šeimoje augo keturi sūnūs ir keturios dukterys. Plačiau