In memoriam
02 04. Skauto Prano Žižmaro 107-ųjų gimimo metinių paminėjimas Bernardinų bažnyčioje
Ričardas Simonaitis
Rima Jankūnienė
LSS tunto “Valdovų rūmai” skautai
Vasario 2 d. į Bernardinų bažnyčią rinkosi Lietuvos skautai atiduoti pagarbą prieš šimtą septynerius metus gimusiam skautui Pranui ŽIŽMARUI. Jo atminimui skautas kunigas Juozapas Marija Žukauskas iš Skautijos aukojo šventas mišias.
Atminimo lenta
Skautas Pranas Žižmaras Lietuvos istorijoje užima ypatingą vietą. Tai buvo tikras Lietuvos patriotas. Šiandien tokių žmonių vargu bau rastumėme. Jo veiksmai ir požiūris į okupantus tuometiniame lenkų okupuotame Vilniuje buvo ypatingas. Jis nė per nago juodimą neleido lenkams okupantams lenkinti lietuvius gyvenančius Vilniuje. Jis, vienas pirmųjų, sugebėjo įkurti lietuvių skautų būrį ir kovoti su lenkais okupantais. Jo vadovaujamas skautų būrys, gana sudėtingomis sąlygomis sugebėjo iškelti trispalvę vėliavą virš Gedimino pilies. Lenkams tai buvo šokas. Kad lenkai greitai jos nenuimtų, dar pritvirtino lentelę su užrašu –“užminuota”. Lenkai okupantai ilgai tyrinėjo “užtaisą”. Vėliava kabojo daugiau nei pusdienį. Įniršę ieškojo “nusikaltėlių”, tačiau jų neradę, plūdo ir įžeidinėjo lietuvius . 1938-tų metų pavasarį, vieno renginio metu, lenkų karininkas Ežio Chom Chomskis, kalbėdamas mitinge nešvankiais žodžiais įžeidinėjo lietuvių tautą. Tai girdėjo skautas Pranas Žižmaras. Vėlų vakarą, Pranas susirado šį lenkų karininką vienoje Vilniaus aludėje. Priėjęs prie jo, visų kitų lenkų karininkų akivaizdoje, smogė jam į veidą ir iškvietė kautis dvikovoje. Dvikovos ginklus Pranas pasiūlė pistoletus. Tačiau karininkas suabejojo savo taiklumu ir pasirinko kardus. Kautis su kardais jaunas karininkas Ežio Chom Chomskis gerai mokėjo. Pranas Žižmaras, nors valdyti kardo nemokėjo, sutiko. Pasisamdęs vieną iš lenkų karininkų, visų nuostabai, Pranas visą savaitę mokėsi įvaldyti ginklo subtilybių.
Mišių metu. Nuotraukų autorius Zbignevas Misevičius
Sutartu laiku ir pasirinktoje vietoje, atvykus dviems sekundantams, kautynės įvyko. Buvo sutarta kautis iki kraujo tris kartus pažeidžiant kūno raumenis. Pirmam kentėti teko Pranui Žižmarui. Jam nežymiai buvo nubrozdinta krūtinės lasta. Po pertraukos pasisekė Pranui. Jis vienu kirčiu lenkų karininkui Ežio Chom Chomskiui prakirto antakį, įpjovė rankos raumenį ir pažeidė šonkaulį. Dvikova buvo sustabdyta. Laimėtoju buvo pripažintas skautas Pranas Žižmaras. Taip buvo apginta lietuvių tautos garbė. Nuo šiol lenkai okupantai lietuvių bijojo kaip velnias kryžiaus. Tų pačių metų vasarą Kaune vyko olimpiada. Joje dalyvavo ir grupe sportininkų su skautu Pranu Žižmaru. Gauti leidimą vykti į Kauną reikėjo važiuoti į Varšuvą. Žižmarui atvykus į Varšuvą Lenkijos vyriausybė jį sutiko su siaubu ir tuoj pat pasirašė visus popierius reikalingus kirsti demarkacinę liniją. Kauniečiai Praną Žižmarą sutiko kaip didvyrį. Jis nuo stoties buvo nešamas ant rankų iki varžybų vietos.
Bendra nuotrauka
Tačiau priešai jam ir lietuvių tautai buvo ne tik lenkai. Sovietams okupavus Lietuvą, 1940-tais metais spalio 29d. rusai jį suėmė ir aštuoneriems metams ištrėmė į Sibirą, į Vorkutos lagerį. Kalėjime teko dirbti nepakeliamai sunkius darbus. Mirė Pranas Žižmaras Vorkutoje 1944m. spalio 27d. Manoma, kad jis buvo nuskandintas. Jo kūnas buvo rastas ligoninės šulinyje. Tokią istoriją mums skautams papasakojo J.Basanavičiaus akademinio skautų draugovės skautas Justas Arasimavičius. Po paaukotų šventų mišių visi dalyviai rinkosi prie namo Turgelių gatvėje, kur Prano Žižmaro vardas yra įamžintas atminimo lentoje. Skautai uždegė žvakutes, sugiedojo Lietuvos himną, prisiminė jo žygdarbius. Taip buvo pagerbtas skauto Prano Žižmaro atminimas.
Mišių akimirka
Malonu pastebėti, kad minėjime dalyvavo daug skautų iš Lietuvos . Tai Skautijos Pilėnų tunto skautai iš Alytaus rajono Eičiūnų krašto, Lietuvos Raitijos skautai, Euro skautai. Dalyvavo studentų skautų sąjūdis, J.Basanavičiaus akademinė skautų draugovė, vadovaujama daktaro Juliaus Šalkauskio. Taipogi dalyvavo skautas akademikas Edmundas Kulikauskas, buvęs Vydūno fondo pirmininkas finansiškai parėmęs lentos gamybą ir Lietuvos Skautų Sąjungos tunto “Valdovų rūmai“ skautų draugovės, vadovaujamos šių eilučių autoriaus Ričardo Simonaičio, Vidos Dzenkauskienės, Leonardos Misevič ir LSS Seserijos vyriausios skautininkės Rimos Jankūnienės.
Skauto Žižmaro šviesų atminimą pagerbė ir Lietuvos savanoris karininkas Antanas Burokas. Po renginio Prano Žižmaro šviesų atminimą skautai pagerbė lietuvių liaudies skambiomis dainomis. Visiems skautams buvo primintas ir Antakalnio kapinėse palaidoti kariai savanoriai, kurių kapus, jau vos matomus kauburėlius, baigia užgožti laikmetis. Skautai buvo pakviesti talkon kai tik susidarys tam palankios aplinkybės.
Atgal
