In memoriam
08 30. Rugpjūčio krauju aplaistyta laisvė
Lidija Veličkaitė
Gal pamenat, rugpjūtis tąsyk buvo
šiltas ir saulėtas.
O naktys kokios vaiskios ir žvaigždėtos!
Sode kvepėjo obuoliais ir mėtom,
Jau skleidės laisvės žiedas
Krauju aplaistytas, širdim pasėtas.
(Genovaitė Sakalauskienė)
Kalba Genovaitė Sakalauskienė
Paskutinės Lietuvos okupacijos aukos, Aukščiausiosios Tarybos Atkuriamojo Seimo gynėjo, kario savanorio Artūro Sakalausko žūties 22–ųjų metinių minėjimo renginiai prasidėjo 2013 m. rugpjūčio 8–9 d. gimtajame jo mieste Alytuje, Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotajame pėstininkų batalione, kario savanorio Artūro Sakalausko futbolo turnyru.
Rugpjūčio 8 d. Alytuje už karį savanorį A. Sakalauską buvo aukojamos Šv. Mišios Šv. Angelų Sargų bažnyčioje. Po Šv. Mišių padėtos gėlės ant jo kapo, šalia kurio ilsisi ir 1919 m. pirmasis už Lietuvos nepriklausomybę žuvęs karininkas Antanas Juozapavičius. Neparodyta nei didesnė pagarba žuvusiam savanoriui, nei pagaliau ir pačiai valstybei, kadangi net nebuvo sugiedotas Lietuvos himnas. Paminėjimas iš šalies atrodė tik formalus. O kodėl nebuvo galima atsivesti mokinių ir pravesti gyvą istorijos pamoką?!
Pasiruošę salvėms
Kaip renginio tąsą Alytaus miesto savivaldybės salėje ats. plk. Arūnas Dudavičius organizavo dokumento ,,Liudijimas“, kuris liudija kario pasiryžimą ginti savo Tėvynės laisvę ir nepriklausomybę, įteikimą atsargos kariams. Šis dokumentas buvo sukurtas pirmųjų Krašto apsaugos departamento ir pirmosios Krašto apsaugos ministerijos vadovų, pagrindinių kariuomenės rūšių vadų ir skirtas įteikti kariams, kurie tarnavo Krašto apsaugos sistemoje nuo 1990 m. balandžio 25 d. iki Rusijos kariuomenės išvedimo 1993 m. rugpjūčio 31 d. Ta proga renginyje ir buvo prisiminta Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos 20-metis. Dokumentus ,,Liudijimas“ 70–čiai atsargos karių įteikė dimisijos brigados generolas Česlovas Jezerskas.
Rugpjūčio 21 d. Vilniuje, kario savanorio A. Sakalausko žūties dieną, už jį Lietuvos kariuomenės Šv. Ignoto bažnyčioje aukotos Šv. Mišios. Prie paminklinio akmens, Artūro Sakalausko žūties vietoje, vyko savanorio pagerbimo ceremonija. Joje dalyvavo Lietuvos Respublikos (LR) Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas, LR ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, LR krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Lietuvos kariuomenės vado pareigas vykdantis sausumos pajėgų vadas gen. mjr. Almantas Leika. Taip pat renginyje dalyvavo kario savanorio tėvai Genovaitė ir Petras Sakalauskai, sesuo Aušra Ramilienė su vyru ir dukryte, Artūro Sakalausko bendražygiai, Aukščiausiosios Tarybos Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis, Lietuvos Nepriklausomybės Kovo 11–tosios akto signatarai, LR Seimo nariai, Lietuvos laisvės gynėjai, žuvusiųjų už Lietuvos laisvę artimieji, Lietuvos kariuomenės pajėgų ir dalinių vadai, visuomeninių organizacijų atstovai ir kiti garbingi svečiai. Rikiuotėje – Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus skyriaus atsargos kariai, Didžiosios kovos apygardos 8–tosios rinktinės kariai, savanoriai, Lietuvos šaulių sąjungos Karaliaus Mindaugo Vilniaus rinktinės šauliai. Grojo Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgų orkestras ,,Big bendas“.
Renginį vedęs Gintaras Mikalauskas kalbėjo, kad prisimenama 1991 m. ant laisvės aukuro padėta auka, prisimenama, kad Lietuvos kariai savanoriai, palikę savo artimuosius, prisiekė ne tik žodžiais, bet ir širdimi ginti savo Tėvynę. Buvo pristatyti renginio dalyviai, sugiedotas Lietuvos himnas.
Rikiuotėje
Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas, kreipdamasis į kario savanorio Artūro Sakalausko tėvelius ir Lietuvos žmones, priminė prieš 22 metus, čia, prie anuometinio Aukščiausiosios Tarybos Atkuriamo Seimo, prieigų pirmajame poste nuaidėjusius sovietų armijos specialiosios paskirties dalinio smogikų šūvius. Tada žuvo karys savanoris Artūras Sakalauskas, dar vienuolika savanorių tą krauju aptemdytą vakarą buvo sužeisti. Artūras laikėsi duotos priesaikos negailėti jėgų ir gyvybės ginant Lietuvos valstybę, jos Nepriklausomybę. Seimo pirmininkas pabrėžė, kad ne dėl naudos, išskaičiavimo, antpečių, medalių ar privilegijų kovojo savanoris, bet dėl to, kad taip liepė širdis, nes mylėti ir ginti Tėvynę – ne paslauga, o pareiga. Seimo Pirmininkas priminė, koks šios paskutinės sovietų okupacijos aukos kelio ir įamžinimo tikslas: ,,Siekti, kad dabartinė jaunoji karta perimtų ano laikmečio dvasią, pasiaukojimą, drąsą ir atsakomybę už savo valstybę. Jos dabartį ir ateitį“.
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, kreipdamasis į brangius karius, laisvės kovų dalyvius ir visus susirinkusius, sakė, kad karys savanoris Artūras Sakalauskas, paaukodamas savo gyvybę, savo drąsa įkvėpė ir kitus. Sustiprėjo, subrendo tada savanoriškos krašto apsaugos pajėgos, savanorystės pagrindu susiformavo Lietuvos kariuomenė. Šiandien, kaip niekada, mes stiprūs gindami savo laisvę ir nepriklausomybę. Ta stiprybė remiasi į Artūro auką ir pavyzdį. Jis džiaugiasi ir didžiuojasi, kad nors dalelė Artūro yra daugelyje Lietuvos kariuomenės savanorių pajėgų, tiki, kad ir jaunųjų šaulių sielose ir širdyse plazda širdys, panašios į žmogaus, kuris žinojo, kokios vertybės yra svarbiausios, kas yra Tėvynė ir už ką verta atiduoti savo gyvybę. Kalbėtojas padėkojo tėvams, išauginusiems tokį drąsų sūnų. Ministras kalbėjo, kad pagerbdami savanorio atminimą ir prisimindami tas dienas, mes žvelgiame į priekį ir vykdome įsipareigojimą kurti laisvą, demokratinę, nepriklausomą Lietuvą. Būtent tokią Lietuvą, už kurią atidavė savo gyvybę Artūras, ir norėtųsi matyti.
Renginio dalyviai, trečias iš kairės Seimo narys Rytas Kupčinskas, ketvirtas monsinjoras Alfonsas Svarinskas. Nuotraukų autorius Vincas Vyrukaitis
Sausumos pajėgų vadas gen. mjr. Almantas Leika kalbėjo, kad minimos jau 22–osios savanorio Artūro Sakalausko žūties metinės, ir tai yra labai simboliška ir prasminga. Privalu tai prisiminti, nes šitų aukų dėka mes turime nepriklausomą Tėvynę Lietuvą. Artūras yra puikus nepalaužtos tautos dvasios, ryžto priešintis ir patriotiškumo pavyzdys. Šiandieną mes turime stipriai pasikeitusią kariuomenę, apie kurią prieš du dešimtmečius negalėjome net svajoti. Kariuomenė organizuojama ne tik teritorinės, bet ir kolektyvinės gynybos principu, ginkluota moderniais ginklais, dalyvauja karinėse pratybose Lietuvoje ir užsienyje, kartu su partneriais vykdo tarptautines misijas. Mūsų erdvę saugo NATO oro policija. Tačiau pagrindinė kariuomenės užduotis išlieka ta pati – pavojaus atveju ginklu ginti Lietuvos valstybę.
Bet, iš tikrųjų, gana dažnai Lietuvoje abejojama, ar kariuomenė, jei prireiks, yra pasirengusi ginti savo valstybę? Juk tiek daug karinių struktūrų, užtikrinančių valstybės gynybą, yra sunaikinta.
,,Mažuoju paukšteliu norėčiau kilti į dangų, apglėbti Lietuvą, motulę mūsų brangią. Deja esu žmogus ir man skraidyt nelemta, todėl apkabinu aš jus visus ir Vilniaus žemę šventą.“ – taip prabilo kario savanorio mama Genovaitė Sakalauskienė. Ji žemai lenkėsi ir dėkojo visiems susirinkusiems prie šio dzūkiško akmenėlio kario savanorio krauju aplaistytoje Vilniaus žemėje. Ji meldžiasi, kad tėvams netektų nešioti tokio skausmo, kokį jos šeima nešiojasi savo širdyse. Šiandien, minint sūnaus Artūro žūtį, G. Sakalauskienė siūlo prisiminti visus tuos, kurie žuvo, kentėjo už Lietuvos laisvę. ,,Mes iš Lietuvos miškų/ Mes iš žeminių partizanų.../ Mes iš Sibiro tremties/ Iš tolimų gulagų./ Mes...kurie patyrėm 91-ųjų pragarą./ Visi kartu mes beldžiamės/ į Jūsų širdis, sąžinę./ Tiesiame į Jus rankas/ Net iš Anapilio ir sakome:/,,Saugokite Lietuvą, mūsų bočių žemę/ kur mūs kraujas liejos, tegul žydi gėlės...“ – už mus visus kreipiasi savanorio mama į valdžios išrinktuosius, nes jai skauda širdį dėl to, kas dabar vyksta Lietuvoje. Tylos minute ji paprašė pagerbti visų žuvusiųjų atminimą ir pagalvoti apie Lietuvos ateitį.
Žuvusio kario savanorio Artūro Sakalausko ir visų už laisvę atminimui Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai iššovė tris salves. Prie paminklinio akmens gėles padėjo Genovaitė ir Petras Sakalauskai, valstybės vadovai, kariuomenės pajėgų ir dalinių atstovai, signatarai ir daugelis susirinkusiųjų. Gėlės iškilmingai nuneštos ir ant laisvės gynėjų kapų Antakalnio memoriale.
Atvykęs iš Alytaus etnografinis kolektyvas ,,Dzūkų pulkucis“, įsikūręs 2005 m., savo dainomis, giesmėmis, poringėmis, papročių prisiminimais žadindamas dzūkų tarmę, šį kartą savo dainas skyrė žuvusiems už Tėvynę.
Toliau renginys tęsėsi LR Seimo patalpose. Susirinkusieji turėjo progą apžiūrėti LR Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyriaus parengtą parodą kario savanorio Artūro Sakalausko 22–osioms žūties metinėms paminėti. Europarlamentaras prof. Vytautas Landsbergis priminė prasmę 1991 m. rugpjūčio įvykių, kurių metu pasiaukojamai žuvo jaunas gražus vyras. Žiūrėdamas į nuotrauką, kurioje jis mato švytintį Artūro veidą, atspindintį meilę gyvenimui, tėvynei, tėvams, jis palygina ją su kitomis žinomomis nuotraukomis, kur jauni vyrai, kariai stovi kur nors miško laukymėje ar ant upės kranto su ginklu rankose. Jis kreipiasi į jaunus žmones, jog jie suprastų aukos prasmę, laisvės kainą, suprastų tai, kas neparašyta Artūro testamente ir jaustų, kad yra labai reikalingi Lietuvai.
,,Dzūkų pulkucis“ dar skyrė keletą dainų šios dienos renginiui. Renginio dalyviai vaišinosi dzūkiškomis vaišėmis, kuriomis pasirūpino Genovaitė Sakalauskienė.
Atgal
