In memoriam
08 06. Romų holokaustas
Alfonsas Kairys
Holokaustas – dar vadinamas Šoa – sistemingas, masinis žydų genocidas, vykdytas Antrojo pasaulinio karo metais Adolfo Hitlerio vadovaujamų nacių bei jų kolaborantų. Taip šio žodžio reikšmę aiškina „Vikipedija“.
Tačiau jis palietė ne tik žydus, jis kraupiai įsiveržė ir į romų būtį. Tik Aušvico II-Birkenau koncentracijos lageryje – Zigauenlager - egzistavusį septyniolika mėnesių, į nebūtį, užtroškinti dujomis, numarinti badu, išsekinti ligų, iškeliavo 21 000 romų. 1944 m. rugpjūčio 2 d., naikinant lagerį, nužudyta apie 3000 niekuo nekaltų romų, vien už tai, kad jie vadinti ROMAIS.
Minėjimą pradeda Viešosios įstaigos "Romų visuomenės centras" direktorė Svetlana Novopolskaja
Likusiųainiųširdyse ši diena minima kas minutę, kas valandą, kasdien. Praslinkus 53 metams, nuo 1997 metų, ši diena, kaip Romųžūties(Pharrajimos – aut.: romų kalba)diena, minima tarptautiniu mastu. Lietuvoje ją pradėta minėti 2008 - aisiais.
Šiais metais Lietuvos čigonų bendrija „Čigonų laužas“ (prezidentas Josifas Tyčina) ir Viešoji įstaiga „Romų visuomenės centras“ (direktorė Svetlana Novopolskaja) pakvietė visus Tarptautinę romų holokausto aukų atminimo dieną paminėti, susirenkant Panerių memoriale, vieninteliame Lietuvoje muziejuje fašizmo aukoms atminti, įrengto ten, kur masiškai žudyti žydai, lenkai, gudai, rusai, ukrainiečiai, lietuviai, čigonai... Tūkstančių tūkstančiai...Visiems, o kartu ir romams (Lietuvoje jų sunaikinta apie 500), gulintiems čia, padėtos gėlės, meilės išėjusiesiems ir niekada negrįžsiantiems, simbolis. Minėjimą pradėjusi „Romų visuomenės centro“ direktorė Svetlana Novopolskaja sakė, kad „šiandien mes grįžtame į praeitį, jau tolimą, skaudžią, bet visada prisimintiną“. Lietuvos čigonų bendrijos „Čigonų laužas“ prezidentas Josifas Tyčina, besikreipdamas į susirinkusius, kurių, deja, nebuvo labai gausu, tikisi, kad kitąmet čia, Panerių memorialo teritorijoje, bus pastatytas ženklas, skirtas romams, patyrusiems holokaustą, ženklas, apie kurį kalbama jau ne pirmi metai. Juk, anot jo, reikia tik leidimo tą ženklą pastatyti. Tik jo!
Susirinkusius sveikina Lietuvos čigonų bendrijos "Čigonų laužas" prezidentas Josifas Tyčina
Kultūros ministerijos Tautinių mažumų skyriaus vedėjas Kastytis Minkauskas lyg ir žadėjo padėti, sakydamas, kad „kitais metais pakviesim prie kito rezultato“. Buvęs Seimo narys Kazimieras Uoka pritarė Josifui Tyčinai, sakydamas, kad „ateis laikas, kai ir romai turės paminklą“.
Gėlės prie paminklo nužudytoms romų holokausto aukoms. Centre - Lietuvos čigonų bendrijos "Čigonų laužas" prezidentas Josifas Tyčina
Renginio dalyvius, kalbėdama labai gražiai lietuviškai, pasveikino Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados Lietuvoje patarėja ekonomikos ir politikos klausimais Vanna Chan, be kita ko, pasakiusi, kad „mes turime tik apytikrius nužudytų romų skaičius, tačiau tai yra nacistų aukos“. Pridurtume - kurias minėti būtina.
Gėlės ir žvakučių liepsnelės romų holokauto aukoms atminti
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės Fainos Kuklianski nuomone, romų holokausto dieną turėtų minėti daugiau žmonių. Apie romų holokaustą tiek Lietuvoje, tiek Europoje kalbama per mažai. Ji tokiame renginyje norėtų matyti daugiau oficialių žmonių bei nevyriausybinių organizacijų atstovų. Romų integracijos namų vadovė Božena Karvelienė tikisi daugiau sužinosianti apie tą kraupią romų - ir ne tik jų - praeitį, nes tai reikalinga dabarčiai ir ateičiai, tai reikalinga vaikams, tai reikalinga vaikų vaikams...
Taisyklingai lietuviškai su minėjimo dalyviais kalba Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados Lietuvoje patarėja ekonomikos ir politikos klausimais Vanna Chan
Kirtimų kultūros centre (S.Dariaus ir S.Girėno g. 69, Vilnius) romų holokausto aukoms atminti surengta romų muzikos valanda „Gyva atmintis“. Dainavo Leonidas Kasparavičius, romų dainas „Ai ginė roma“ („Ėjo romai“) ir „Mangav devel“ („Meldžiuosi tau“) atliko Konsuela Mačiulevičiūtė, o gitara skambino Georgij Michaj.
Visų Šventųjų bažnyčioje romai ir neabejingi jiems išklausė aukojamas mišias ir pamokslą, kurio pamatinė mintis buvo: išėję Anapilin visada gyvi, gyvi kiekvieno pasilikusiojo širdy.
Atgal
