In memoriam
07 20. Ko vertas gyvenimas
Mykolo Romerio universiteto profesorė Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Birželio 3-iąją Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu, Baltijos Asamblėjos kultūros premija, Heino Ellerio Muzikos premija apdovanotai M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso laureatei (1968 m.), vienai iškiliausių Lietuvos pianisčių, profesorei Aleksandrai Juozapėnaitei-Eesmaai (1943–2012) būtų sukakę 70 metų. Šviesiam jos atminimui liepos 7 d. M. K. Čiurlionio draugija ir M. K. Čiurlionio namai Vilniuje surengė gražų vakarą.
„Kas tai yra muzika? Įvairių tautų didieji mąstytojai ne sykį išsitardavo, jog muzika turinti virš prigimtą pradžią. Muzika tai dievų kalba, jinai stebuklus daranti, užgimė drauge su žmogaus siela ir yra tai jo svarbiausioji ir pirmutinė kalba“, – daugiau nei prieš šimtmetį rašė M. K. Čiurlionis. „Realiame gyvenime man trūksta tvarkos ir harmonijos Muzikoje visa tai egzistuoja savaime, nepriklausomai nuo mūsų. Todėl muzikos pasaulyje, nors tai skamba ir pernelyg pakiliai, jaučiuosi geriau“, – pianistė Aleksandra Juozapėnaitė-Eesmaa išsitarė viename interviu. Ir kituose pokalbiuose tvirtino, kad prie fortepijono ji jaučiasi geriausiai. Ne tiek daug tų pokalbių būtą. Tačiau kiekvieną kartą patvirtindavo, kad muzika – tai jos gyvenimas. Nuo Meno mokyklos Vilniuje laikų didžioji jos gyvenimo dalis praleista prie fortepijono. Nemėgusi kasdienės, buitinės rutinos ar lengvo laiko leidimo kuriame nors kurorte, ji ir dirbo, ir pailsėdavo prie instrumento.
Albumo viršelis
Ir vis tik... Išaugino sūnų, išmokė lietuvių kalbos. Tuo šiandien didžiuojasi tėvas – estas Enn Eesmaa - Estijos Respublikos Parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas. Estijos lietuvių bendruomenės pirmininkės Rasos Unt 1995 m. spausdintame pokalbyje su pianiste atvėrė jos išpažįstamas vertybes, kuriomis grindžiamas gyvenimas. Kalbėdama apie savo koleges pianistes Aleksandra pabrėžė: „Nei dabar, nei jaunystėje neturėjau pavydo jausmo. Vaikystėje buvau mylima, giriama, tad stengiausi pateisinti į mane dedamas viltis. Savo kolegėmis visų pirma žaviuosi kaip talentingomis, stipriomis ir gražiomis moterimis. Reiklumas, siekimas tobulėti – tai mūsų visų principai“. Gyvenimo vertę suprato kaip kūrybingą siekį tobulėti, kurti vis naujas interpretacijas, įsiklausydama į amžiaus, kompozitorių asmenybių savitumą.
Kūrybingą gyvenimą tverti Aleksandrai padėjo jos mokytojai profesoriai: Olga Šteinberg, Jakovas Zakas. Paryžiuje studijuodama pas Yvonne Loriod, priartėjo prie ypatingo prancūzų kompozitoriaus Olivier Messiaeno muzikinio mąstymo ir savitos jo raiškos fortepijoninėje kūryboje. Todėl šiandien reikšmingą vietą pianistės palikime užima šio prancūzų kompozitoriaus ciklas „Dvidešimt žvilgsnių į Kūdikėlį Jėzų“ .
Vakaro metu St. Urbonas sutinka svečius: En Eesmaa su sūnumi
Vakaro metu PIANO LT salėje buvo pristatytas St. Urbono sudarytas albumas „Aleksandra. Forte-piano“. Bičiulių, draugų, mokinių atsiminimuose atsivėrė gilesni Aleksandros Juozapėnaitės-Eesmaa dvasios klodai. Puikūs Juozo Grikienio portretai, kultūros istorijai reikšmingos unikalios Gedimino Narijausko nuotraukose, kuriose pianistė dar tik savojo kelio pradžioje – M. K. Čiurlionio konkurso laureatė. Prie gražiai sumaketuloto albumo pridėtos dvi kompaktinės plokštelės. Jose Olivier Messiaeno ciklas „Dvidešimt žvilgsnių į Kūdikėlį Jėzų“, M. K. Čiurlionio kūrinių įrašai. Jie reikšmingi ne tik kaip pianistės kūrybinio gyvenimo atspindys, bet ir gali padėti pažinti M. K. Čiurlionį klausytojams, jauniesiems atlikėjams. Vienas įdomiausių kūrinių – M. K. Čiurlionio Fuga b– moll (VL 345). Kitoje plokštelėje greta L. van Beethoveno, F. Chopino, J. Haydno, J. Ph. Rameau kūrinių – estų kompozitoriaus Heino Eller Sonata Nr. 2 cis–moll. Jo muzikos studijoms Aleksandra skyrė ypatingą dėmesį.
„Racionalumo ir emocingumo darna vyrauja pačiose ryškiausiose interpretacijose“, – teigė pianistės kūrybinį gyvenimą susirinkusiems pristačiusi muzikologė Živilė Ramoškaitė.
Vakare dalyvavo Estijos ir Lietuvos atlikėjai: pianistai Greta Jakobsonaitė, Diana, Kislovskaja, Povilas Jaraminas, Mindaugas Neverovas, Danga Kraujalienė, violončelininkai Theodor Sink ir Valentinas Kaplūnas. Buvo rodomi puikiai Estijos televizijoje įrašyti A. Juozapėnaitės-Eesmaa koncertų fragmentai.
Prisiminiau jautriai parašytus pianistės laidotuvių eisenoje Taline dalyvavusio M. K. Čiurlionio namų-memorialinio kultūros centro direktorius Stanislovo Urbono mintis.
„Atsisveikino Talino Miško kapinių koplyčioje. Buvo kaip reta ramus vėlyvo rudens vidudienis...Paskutinė atsisveikinimo su Aleksandra Juozapėnaite-Eesmaa valanda buvo įvardinta kaip didelė netektis tiek Lietuvos, tiek Estijos muzikų pasauliui, Jos šeimai ir mokiniams, buvusiems bičiuliams ir, žinoma, Estijos lietuvių bendruomenei, kuriai ji buvo dėmesinga ir už tai labai gerbiama, mylima“.
Atgal
