In memoriam
02 19. Laisvės ir santarvės šauklys J. Marcinkevičius palydėtas Amžinojo poilsio
Šeštadienio popietę Amžinojo poilsio sostinės Antakalnio kapinėse greta Sausio 13-osios aukų memorialo atgulė Poetas Justinas Marcinkevičius.
Lietuvos dainiaus karstą su palaikais, išlydėtą iš Mokslų akademijos Didžiosios salės, kur dvi dienas buvo atsisveikinama su Poetu, Antakalnio kapinėse pasitiko valstybės ir Vyriausybės vadovai, J. Marcinkevičiaus kūrybos gerbėjai.
Karstas su Poeto palaikais buvo vežamas katafalku, lydimas Garbės sargybos kuopos karių. Procesijos priekyje buvo nešamas kryžius, J. Marcinkevičiaus portretas, artimųjų, šalies vadovybės delegacijų vainikai. Karstą lydėjo giminės ir artimieji, bendražygiai, dvasininkas, J. Marcinkevičiaus skaitytojai.
Gatvėse tautos Dainių į paskutinę kelionę palydėjo minios žmonių.
Gedulingą atsisveikinimo ceremoniją Antakalnio kapinėse pradėjo kunigas Gintaras Petronis.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė Poetą nurodė kaip žmogaus, puoselėjusio šią vertybę, pavyzdį, vadino laisvės šaukliu, santarvės žmogumi.
"Savo eilėmis Poetas kalbėjo apie nesibaigiančią kelionę į laisvę - Tautos ir kiekvieno mūsų vidinę. Geriau nei kas kitas suvokė, jog laisvė be atsakomybės - vienadienė. Todėl taip brangino istorinę atmintį. Atskleidė mums Donelaitį, Mažvydą ir Mindaugą - kad nebijotume atsakomybės prisiimti", - sakė D. Grybauskaitė.
Prezidentė ragino atminti J. Marcinkevičių ir būti vertiems jo.
Literatūros kritikas Valentinas Sventickas, prie kapo duobės atsisveikindamas su Poetu, teigė, kad J.Marcinkevičius atvėrė paprastumo stebuklą, skleisdamas didžiųjų meno paslapčių nuojautą. V. Sventickas kalbėjimą prie J. Marcinkevičiaus kapo vadino ritualine bejėgyste, abėcėlės kartojimu, kad lietuvių tautos ir jos kultūros išlikimas yra svarbiausias Poeto kūrybos ir veiklos motyvas. "Baigdamas pakartosiu, ką J. Marcinkevičius pasakė savo kalboje apie Sausio 13-osios aukas 1991 metais: "Nedidelė Lietuva šiomis dienomis vėl tapo didelė", - sakė V. Sventickas.
Garbės sargybos kuopos karių sulankstytą valstybinę vėliavą, dengusią Poeto karstą, Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius perdavė Poeto žmonai Genovaitei Marcinkevičienei.
Nuleidžiant Poeto karstą į kapo duobę skambėjo giesmė "Marija Marija", vėliau - Maironio "Lietuva brangi", daina pagal J. Marcinkevičiaus eiles "Tai gražiai mane augino", Lietuvos himnas.
Poeto kapas buvo papuoštas baltomis gėlėmis.
Tautos Poeto netekome vasario 16-ąją jam einant 81-uosius metus. J. Marcinkevičius užgeso ligoninėje, neatsigavęs po gruodžio 7 dieną savo namuose patirtos sunkios traumos.
.jpg)
