In memoriam
04 20. Margaret Thatcher atminimas gyvas lietuvių širdyse
Balandžio 17 d. į paskutinę kelionę buvo lydima viena žymiausių XX a. politikos žvaigždžių Margaret Thatcher. 12 val. Londono Šv. Pauliaus katedroje daugiau kaip 2000 įtakingiausių pasaulio politikų stovėdami pasitiko karstą, apdengtą Jungtinės Karalystės vėliava. O Vilniuje tuo metu žymiosios politikės atminimas buvo pagerbtas prie Miško brolių rūmų. Pastato, esančio Totorių gatvėje, balkone jau kelios dienos plevėsavo juodu kaspinu perrišta Lietuvos Respublikos vėliava, o šalia jos buvo iškeltas didžiulis Margaret Thatcher portretas, papuoštas ryškiai raudona rože. Iškiliosios politikės atminimui nusilenkti atvyko būrelis žilagalvių vilniečių - po savo organizacijų vėliavomis susikaupę stovėjo laisvės kovotojų, partizanų, ryšininkų, politinių kalinių ir tremtinių, Lietuvos sąjūdžio atstovai.
Pagerbimo akimirkas vaizdo juostoje įamžino lie-tuvių istorijos metraštininkas, Miško brolių draugijos vadovas Albinas Kentra, ir Vilniaus sąjūdžio bei LPKTB atstovas, fotografas Jonas Česnavičius.
Tarp susirinkusiųjų buvo Danijos kultūros centro atstovė ir žurnalistė iš Islandijos.
Eidami pro Margaret Thatcher, žvelgiančią nuo balkono, stabteldavo praeiviai. Buvo ir fotografuo-jančių.
Rimtį šiek tiek trikdė senamiesčio gatvele pravažiuojantys automobiliai.
Lygiai dvyliktą valandą automobilių srautas sumažėjo - tarsi jie būtų sustoję kartu su Šv. Pauliaus katedros svečiais ir kartu su milijonais žiūrovų prie televizorių ekranų.
Susikaupimo valandėlę buvo prisiminti buvusios britų ministrės pirmininkės nuopelnai pasaulio politikai ir Lietuvai.
Rytas Kupčinskas pagerbia Margaret Thatcher nuopelnus Lietuvos Nepriklausomybei. Kairėje - Petras Gvazdauskas
Lietuvos Respublikos Seimo narys Rytas Kupčinskas kalbėjo apie tai, kaip sudėtingomis Lietuvos okupacijos sąlygomis Margaret Thatcher savo ryžtinga pozicija Lietuvos nepriklausomybės klausimą drąsiai kėlė įvairiuose tarptautiniuose forumuose. Todėl ši politikė pelnė mūsų tautos ir visuomenės pagarbą ir dėkingumą. „Šiandien, išlydėdami iškilią pasaulio politikę Amžinybėn, liūdime dėl šios netekties. Išreiškiame nuoširdžią užuojautą Jungtinės Karalystės ambasadai, taip pat visiems mūsų bičiuliams, kurie kartu su mumis siekė Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės”, - baigdamas pasakė Rytas Kupčinskas.
Monsinjoras Alfonsas Svarinskas prisiminė, kaip Intos konclagerio kaliniai vertino įvairių šalių vadovus: tikraisiais politikais diplomatais jie laikė tik keturis – Fransua Miteraną (Francois Mitterand), Margaret Tečer (Thatcher), Ronaldą Reganą (Reagan) ir Volfgangą Štrausą (Wolfgang Strauß). Visi kiti, jų nuomone, buvo politikos amatininkai. Vėliau, lankydamasis Romoje, Alfonsas Svarinskas specialiai užėjo į Didžiosios Britanijos ambasadą prie Šventojo sosto, kad perduotų šią informaciją. Britai pažadėjo, kad ši politinių kalinių nuomonė dar tą patį vakarą pasieks Londoną.
Įvertinęs Margaret Thatcher nuopelnus tarptautinei politikai, monsinjoras išreiškė pasipiktinimą dėl tam tikrų Jungrinės Karalystės grupuočių bandymų išniekinti didžiosios britės, pasaulio politikos lyderės laidotuves. „Dieve padėk, kad jos pavyzdys būtų labai artimas ir lietuvio širdžiai“, - palinkėjo Alfonsas Svarinskas.
Kalba Antanas Burokas (dešinėje). Nuotraukos Jono Česnavičiaus
Antanas Burokas atkreipė dėmesį į tai, kad šis Margaret Thatcher atminimo pagerbimas prie Miško brolių rūmų vyksta labai simboliškoje vietoje. Iš čia 1919 metais išėjo ginti Lietuvos laisvės daugiau kaip šimtas savanorių. O Albinas Kentra, kurio iniciatyva šie rūmai buvo prikelti iš griuvėsių, laisvės kovotojų vardu dar 1990 m. gegužę kreipėsi į Didžiosios Britanijos ministrę pirmininkę laišku, kuriame supažindino su komunistinės okupacijos padariniais Lietuvai, su lietuvių kovomis dėl laisvės, ypač atkreipdamas dėmesį į grėsmes, iškilusias Lietuvos nepriklausomybei. Laisvės kovotojai gavo net dviejų Jungtinės Karalystės tarnybų, rašiusių ministrės pirmininkės vardu, atsakymus. Stebint tolimesnius įvykius buvo galima teigti, kad mūsų laisvės kovotojų laiške išdėstyti argumentai prisidėjo prie griežtos ir nuoseklios Margaret Thatcher pozicijos dėl Lietuvos ir Baltijos šalių laisvės.
Margaret Thatcher vardas daugeliui lietuvių asocijuoasi su Lietuvos laisve. Todėl Albinas Kentra visus pakvietė pabendrauti į rūmų patalpą, kurioje būna rodomi filmai iš jo sukaupto unikalaus archyvo.
Lietuvos laisvės kovotojų - Miško brolių draugijos vadovas supažindino su kliudžiais, kuriuos jau kelinti metai tenka įveikti stengiantis išsaugoti rekonstruotus rūmus, kurių sakralumą sustiprina ta aplinkybė, kad 1919 metų savanoriams Vilniuje nėra jokio ženklo, išskyrus kryželius Rasų kapinėse. „Čia būtų ta vieta, kur galėtume juos prisiminti“, - kalbėjo Albinas Kentra.
Naujoji Miško brolių rūmų istorija prasidėjo 1992 m. balandžio 30 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės potvarkiu, kuriuo griuvėsiai Totorių 9/Labdarių 10 buvo perduoti Miško brolių draugijai būsimiems Miško brolių namams atstatyti. „Lėšas skiria Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas (VLIK), prireikus Lietuvos Respublikos vyriausybė“, - rašoma potvarkyje. Po pastato rekonstrukcijos Miško brolių draugija buvo įpareigota suteikti patalpas kitoms nevyriausybinėms organizacijoms.
Albinas Kentra susirinkusiesiems parodė vieną iš savo archyvų deimančiukų – filmą, kuriame prieš kelis metus Vilius Bražėnas kalbėjo apie būtinybę burti tautos dvasią, stiprinti patriotizmą ir pasididžiavimą savo tauta.
Priminęs Stalino teiginį “jei pavyks sunaikinti bent vienos kartos patriotizmą ir pasididžiavimą, būsime nužudę tautą“, - Bražėnas pacitavo Dantę - „kas dvasinės krizės metais pasyvus, tas nusipelno pragaro ugnies“, - ir su kandžia ironija, kartu žaismingai kriti-kavo visuomeniškai pasyvius žmones. Vis dėlto dau-giau mūsų politikos patriarchas kalbėjo apie pozityvius dalykus, dėl kurių galime didžiuotis Lietuva, apie idealistus, apie dvasinį atsparumą. Baigdamas paragino kovoti dvasiniais ginklais ir sukurti „dvasinį užtaisą“, kuris sustiprintų Lietuvą iš vidaus.
Išeinant iš Miško brolių rūmų, ramybės nedavė mintis: jeigu visos vyriausybės ir Seimas būtų nuosekliai vykdę minėtąjį 1992 m. potvarkį, pastatas jau bent dešimtmetį būtų funkcionavęs pagal paskirtį.
