VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

In memoriam

10 25. Atsisveikinant su Bronislovu Lubiu

Inga Volskytė

Politikos apžvalgininkė

Atsisveikinti su Nepriklausomybės Akto signataru, buvusiu Ministru Pirmininku ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovu Bronislovu Lubiu, pašarvotu Mokslų akademijos Didžiojoje salėje, Lietuvos žmonės dar gali šiandien, spalio 26 d., nuo 9 iki 10 val.

 Karstas iš Mokslų akademijos Vilniuje, kur pašarvotas B. Lubys, bus išnešamas trečiadienį, spalio 26 d., 11 val.

 B. Lubys bus laidojamas Plungės kapinėse trečiadienį, spalio 26 d., 16 val. Po laidotuvių, 17 val., šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje Plungėje bus aukojamos šv. Mišios.

 Vieno didžiausių šalies koncernų "Achemos grupė" vadovas B. Lubys mirė sekmadienį Druskininkuose. Manoma, kad vyrui staiga sustojo širdis. Jam buvo 73-eji metai.

 B. Lubys buvo chemijos mokslų daktaras, docentas, 47 išradimų bei daugelio mokslinių ir publicistinių straipsnių autorius, nusipelnęs inžinierius, respublikinės mokslo ir technikos premijos laureatas.

 B. Lubys savo darbinę veiklą pradėjo 1963 m. dirbdamas Jonavos azotinių trąšų gamykloje skyriaus viršininku, vėliau buvo paskirtas reorganizuoto susivienijimo "Azotas" vyriausiuoju inžinieriumi, generaliniu direktoriumi, o 1993 metais - AB "Achema" prezidentu.

 Įvertinant B. Lubio veiklą atkuriant Lietuvos nepriklausomybę ir sutvirtinant jos valstybingumo pamatus, 1998 m. jis buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino II laipsnio ordinu.

 B. Lubys - Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narys, Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataras.

 Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1992 m. buvo paskirtas Ministru Pirmininku. Velionis buvo įvairių komitetų, fondų, tarybų narys.

Penktadienį, spalio 14 d., Senamiestyje B.Lubio veidas tiesiog švytėjo. Vilkėjo tradicinį mėlyną švarką su paauksuotomis sagomis, žadėjo užeiti į redakciją ir duoti interviu, kai po dviejų savaičių grįš iš Druskininkų. Sakė: „Labai esu pavargęs, važiuoju atsigauti. Tada išsyk ateisiu ir daug ką naujo papasakosiu, nes jau seniai subrendo reikalai ir geriausia mums kalbėtis bus valstybės laikraštyje.“Prieš porą metų B.Lubys skundėsi sveikata, tardamas tarsi sau: „Nežinau, kiek Dievas mane laikys šioje žemėje“. Dabar galima papildyti, kad viskas Aukščiausiojo valioje. Velionis pabrėždavo, kad Motina jį užaugino žmogumi, ir amžinai jaučiąs jos teisingas, susikaupusias, mokančias švelnumo rankas...

Tiesiog nebuvo staigmena, kai sužinojau, kad širdis neatlaikė Druskininkų krūvių, o koks gydytojas išrašė ir kodėl tai jau aiškintis vėlu. Patyliukais kalbama, kad kažkokios požeminės srovės ne vieną žymų žmogų pasiuntė myriop.

Prisimenu talentingą fiziką, kuris tesulaukęs 42 metų, reabilitavosi paskatintas žinomo gydomosios kūno kultūros specialisto, Druskininkų gydomosios fizinės kultūros ir klimato terapijos parko, įkurto jo iniciatyva, vedėjo, buvo rastas su sportine apranga negyvas –širdis neatlaikė per didelių krūvių...

Ir dar: mano galva, purvo, druskos ir visokios kitokios vonios alina savaime susiklosčiusius žmogaus bioritmus, o po to gydytojai pataria bėgti ar važiuoti dviračiu, daryti sunkias, niekada nebandytas mankštas...

Gal kartais ramybė –geresnis vaistas už visokias naujas, šiuolaikiškas rekomendacijas, kad krūviai labai efektyvus gyvenimo būdas. O kuo tokia terapija baigiasi, reikėtų susimąstyti. B.Lubio interviu jau niekada nesulauksime...

Atgal