VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

In memoriam

07.25. In memoriam Bronislava Urbanavičiūtė-Daunorienė (1932 11 23 – 2020 07 03)

Bronislava gimė Alytuje. Ji nežinojo, kas yra tikrieji Jos tėvai. Visą gyvenimą geru žodžiu minėjo Ją užauginusius žmones.

Baigė VPI. Dirbo Žagarėje, Vilniaus ir Šalčininkų rajonų mokyklose. Lietuvių kalbos mokytoja metodininkė puoselėjo lietuvybę. Jos straipsniai, recenzijos buvo spausdinami respublikinėje spaudoje.

Bronislava Urbanavičiūtė-Daunorienė

Nuo 1991 m. - prasmingi misionierės metai Argentinoje.

Apdovanota Jono Varno premija, padėkos raštais.

Lietuvos  mokytojų literatų ,,Spindulio“ draugijos veteranė. Rašė eiles, sugebėjo vertinti kolegų kūrybą. Išleido savo kūrybos eilėraščių knygą ,,Vaivorykštės taku“. Jos eilėraščių yra ir almanachuose.

Turėjo gražų balsą ir labai mėgo dainuoti.

Likimas Jai buvo palankus. Nuo pat paauglystės metų Ją lydėjo pirmoji ir vienintelė tikroji gyvenimo meilė.

Liūdime kartu su dukra Jolita ir vaikaičiais: Justu, Pauliumi ir Monika.

Lietuvos mokytojų literatų ,,Spindulio“ draugija

 

Man reikia Tėvynės

Bronislava Daunorienė

Nereikia man aukso,

Nereikia šlovės –

Man reikia tiktai Lietuvos,

Jos kryžių kalnelio,

Svyruoklio berželio,

Lopšinės prie vygės senos.

 

Man reikia Tėvynės,

Man reikia kalbos,

Lietuviškos duonos rupios.

Basa per ražienas

Blausioj mėnesienoj

Į kaimišką pirkią grįžtu.

 

Per lieptus vaikystės,

Per Sibiro rykštes...

Prie slenksčio sukniubus verkiu...

Atgal