In memoriam
11.29. Su istoriku ir visuomenės veikėju Antanu Tyla atsisveikinus
Pirmadienį, 2018 m. lapkričio 26 d., Vilniaus Karveliškių kapinėse šalia žmonos pedagogės Romualdos (1933–2012) amžino poilsio atgulė garsus istorikas ir visuomenės veikėjas anykštėnas Antanas Tyla (1929 –10 –28 Bičionyse, Anykščių rj.; mirė 2018–11–23 Vilniuje, eidamas 90 –uosius metus).
Atsisveikinti su velioniu į Laidotuvių rūmus Vilniuje (Olandų g-vėje) atėjo daug įžymių žmonių, tarp jų prof. Vytautas Landsbergis. Atsisveikinimo žodį prie kapo duobės tarė Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus pirmininkas Leonas Kerosierius, istorikai prof. Zigmantas Kiaupa, Lietuvos istorijos instituto direktorius dr. Rimantas Miknys ir Anykščių meras Kęstutis Tubis.
Antanas Tyla buvo plataus akiračio istorikas. Jis tyrinėjo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės politinės kultūros, iždo ir valstybės apsaugos XVI a. pabaigoje – XVII a. viduryje raidą, lietuvių tautos kultūrinio it politinio išsivadavimo vyksmą XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Lietuvos istorijos klausimais paskelbė 15 knygų ir daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių. Aktyviai reiškėsi kraštotyrinėje veikloje, o prasidėjus Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo įvykiams, įsijungė į Sąjūdžio veiklą.
Nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje Antanas Tyla tapo žinomu, pripažintu mokslo ir visuomenės veikėju. Jau 1989-1992 m. jis vadovavo Lietuvos istorijos instituto Archeografijos skyriui, buvo Lietuvos mokslo tarybos narys (1991 – 2000), Lietuvos istorijos instituto direktorius (1999-2000), Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros vedėjas (1991- 1997), vėliau šios katedros dėstytojas, profesorius, VDU Senato narys. Jis 1991m. išrenkamas Lietuvos Mokslų akademijos nariu ekspertu ir Lietuvių katalikų mokslo akademijos tikruoju nariu, akademiku. Buvo keletos mokslo leidinių redakcinių kolegijų narys, LMA leidinio „Lituanistica“ redakcinės komisijos pirmininkas.
Antanas Tyla aktyviai reiškėsi visuomeninėje veikloje. Jis buvo ilgametis 1992 m. susikūrusios Pasaulio anykštėnų bendrijos prezidentas, o nuo 2016 m. valdybos ir Vilniaus anykštėnų sambūrio tarybos narys, dalyvavo Lituanistikos tradicijos ir paveldo įprasminimo komisijos, Labdaros ir paramos fondo Vinco Kudirkos vardui įamžinti, kitų visuomeninių organizacijų veikloje.
Jo mokslinę ir visuomeninę veiklą Lietuvos valstybė įvertino apdovanodama Antaną Tylą Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi (1999 m.) ir to paties ordino Komandoro kryžiumi (2009 m.). Jam 2009 m. suteiktas Anykščių rajono Garbės piliečio vardas, o 2012 m. – „Lietuvos šviesuolio“ vardas, susilaukė daugelio kitų apdovanojimų. Pašto vokų serijoje „Jie kūrė antrąją nepriklausomą Lietuvos Respubliką“ (2006 m.) ir serijoje „Lietuvos valstybės tūkstantmečio 100 iškilių asmenybių“ yra ir Antano Tylos vardiniai vokai ( aut. A.R. Rimantas).
Antanas Tyla ne kartą, iki pat šių dienų, yra rašęs „Lietuvos aidui“, o Lietuvos aidas“ apie jį. Be kita ko, mūsų laikraščio 2005 m. balandžio 30 d. numeryje buvo paskelbti Antano Tylos prisiminimai apie 1945 m. žuvusį vyresnįjį brolį Kazį Tylą (1915 – 1945), partizanų „Žaliosios rinktinės“ vadą.
„Lietuvos aido“ redakcija liūdi dėl istoriko ir visuomenės veikėjo prof. habil. dr. Antano Tylos mirties. Reiškiame nuoširdžią užuojautą velionio dukrai Audronei Tylaitei-Mockienei, sūnui Gediminui Tylai, vaikaičiams Martynui, Vyteniui, Gabrielei, Antanui ir provaikaitei Elzei.
Atgal
.jpg)
