VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

In memoriam

07.14. IN MEMORIAM Elena Ona Prasauskienė (1929 03 25-2018 07 10)

Loreta Nikolenkienė,

Lietuvos žurnalistų sąjungos narė

Elena Ona Prasauskienė gimė Skirsnemunėje 1929 m. Baigusi lietuvių kalbą ir literatūrą, dirbo Skirsnemunės vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos mokytoja ir direktoriaus pavaduotoja iki 1977 m., vėliau išvyko gyventi į Kauną.

Nuo 1978 m.  dirbo Kauno 28 vidurinėje mokykloje. Buvo žymiausia Kauno lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. Ypatingo kruopštumo, pasišventusi savo darbui, mokykloje įrengė geriausią, pedantiškai tvarkingą lietuvių kalbos ir literatūros kabinetą – laimėjo pirmąją vietą. „Išbaigtas žmogus“, - apie E.O.Prasauskienę tuomet pasakė komisija.

Elena Ona Prasauskienė 

Buvo labai kūrybinga. Dėstė vyresnėse klasėse, mokiniai ją gerbė už nuoširdumą, taktiškumą ir išlaikymą, lengvai rasdavo su jais bendrą kalbą. Domėjosi psichologija, nuoširdžiai dirbo su mokiniais, skyrė dėmesį individualiam darbui. Daug jos buvusių mokinių pasirinko lituanisto kelią.

Dėstė ir Kauno Medicinos institute. Parašė daug  straipsnių, kurie pedagogikoje vertinami moksliniais balais.

Visuomet  akcentuodavo  taisyklingą kalbą, buvo prieš bereikšmių žodžių aplamai, supranti, kurie buvo itin paplitę,vartojimą.

Gerai mokėjo vokiečių kalbą. Buvo stipri savo srities specialistė, meilę lietuvių kalbai skiepijo  visur kur tik galėjo. Yra spaudoje paskelbusi straipsnių apie psichologiją.

„Negalima slopinti jaunų žmonių iniciatyvos“, „Daugiau nedainuosiu“  (kaip supeiktas gabus berniukas pasakė „daugiau nedainuosiu“) – tai tik keli straipsniai, sulaukę didelio atgarsio visuomenėje. Buvo itin taktiška. Niekuomet kolegoms viešai nereiškė pastabų, tai pasakydavo jiems tik asmeniškai.  

1995 m. išėjo į pensiją.

Buvo giliai tikinti,  su šeima į bažnyčią eidavo kituose miestuose.  Ypač buvo nusistačiusi prieš alkoholio vartojimą.

Užaugino du sūnus – abu gydytojai.

Elena Ona Prasauskienė buvo mano lietuvių kalbos MOKYTOJA, suteikusi mūsų visų gimtosios – lietuvių – kalbos, kuria kalbėjo mūsų protėviai, kalba ir kalbės mūsų vaikai tvirtus pagrindus, išmokiusi asmeniškai mane gražaus rašto, nes MOKYTOJOS rašysena buvo ypatinga, tai žinojo visi, kam teko pažvelgti į jos rankraščius.

Tokia MOKYTOJA išliks ją pažinojusių skirsnemuniečių, kauniečių ir  visų artimųjų širdyse.

Palaidota 2018 07 12, išpuošta tautiniais rūbais – lietuvybės simboliu Kaune Romainių kapinėse šalia vyro, kuris taip pat buvo pedagogas.

 

 

 

             

Atgal