VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

In memoriam

07.08. Mirė Neringos puoselėtojas, buriuotojas A. Puslys

Po ligos mirė buvęs ilgametis Neringos vadovas, daug metų Klaipėdoje vadovavęs apželdinimo darbams, aktyvus buriavimo sporto skatintojas Aloyzas Puslys, skelbia VE.lt

Aloyzas Puslys

Neringos savivaldybės administracijos nuotr.

A.Puslys gimė 1935 m. sausio 20 d. Šiaulių rajone. Pagal profesiją jis - miškininkas inžinierius, baigęs Lietuvos žemės ūkio akademiją. Dirbo Kuršėnuose, Prienuose, po to jaunam specialistui pasiūlyta važiuoti į Kuršių neriją. 1966 m. išrinktas Neringos miesto vykdomojo komiteto pirmininku jis kurortui vadovavo dešimt metų.

Po karo ištuštėjusioje ir gerokai apleistoje Neringoje A. Puslys savo veiklą pradėjo nuo paprastų buitinių reikalų - gatvių, komunalinio ūkio, parduotuvių, valgyklos tvarkymo. Su trečiojo kurorto vadovo A.Puslio vardu siejamas Neringos istorijos laikotarpis išsiskiria intensyvia infrastruktūros plėtra, dėmesiu švietimui, kultūrai, sportui.

Įgyvendinant Kuršių nerijos ateities vizijas tais laikais Nidoje buvo suprojektuotas ir pastatytas originalios architektūros Neringos savivaldybės pastatas, pradėtos tvirtinti Kuršių marių krantinės, iškilo pirmieji daugiabučiai namai ir vaikų darželiai, įkurta Nidos vidurinė mokykla, kultūros namai, kino teatras atidarytas keleivinis uostas su prieplauka, pradėti tiesti vandentiekio, kanalizacijos tinklai.

Tada buvo įkurtas ir Neringos istorijos muziejus, pradžioje veikęs Nidos liuteronų evangelikų bažnyčioje, įsteigta muzikos mokykla. Būdamas aistringas buriuotojas A. Puslys skatino ir globojo jo iniciatyva įkurtą vaikų buriavimo sporto sekciją, išaugusią į Neringos sporto mokyklą. Išsprendus tuo metu opiausias socialines problemas, rekonstravus apleistas žvejų sodybas, Neringa tapo patraukliu Lietuvos pajūrio kurortu.

Tais laikais neringiškiai Nidos uostelyje dažniausiai matydavo tik klaipėdiečių jachtas ir kuršių kurėnus pakeitusius motorinius žvejų botus. A.Puslio ir jo bendraminčio architekto Algimanto Zavišos paskatinti Nidoje ėmė burtis vandens sporto entuziastai, Lenkijoje įsigytas naujas 14 metrų bermudų jolas, kurį vietiniai buriuotojai pavadino „Nerija“. Šio neringiškių burlaivio įgula kelis kartus laimėjo Baltijos taurės regatą.

Baigęs karjerą Kuršių nerijoje A.Puslys persikėlė į Klaipėdą - miškininko įgūdžiai jam pravertė vadovaujant Apželdinimo trestui.

Išrinktas Klaipėdos miesto buriavimo sporto federacijos vadovu A. Puslys daug nuveikė ugdydamas jaunąją sportininkų ir trenerių kartą. Jis mokėjo telkti lėšas tolesniems Smiltynės jachtklubo infrastruktūros plėtros darbams - čia ėmė švartuotis naujos sportinės jachtos „Lietuva“, „Meridianas“, „Rėja“, atsirado daugiau tarptautinėse regatose lenktyniaujančių laivų, buriavimo mėgėjų gretos gausėjo.

1989 m. A. Puslys dalyvavo istoriniame trijų jachtų („Lietuva“, „Dailė“ ir „Audra“) žygyje per Atlantą. Po trijų metų, kai klaipėdiečiai jachta „Lietuva“ sumanė pirmą kartą šalies buriavimo sporto istorijoje su trispalve apskrieti ir Žemės rutulį, A. Puslys pasiliko krante, bet buvo šios trylika mėnesių trukusios buriuotojų odisėjos per visus pasaulio vandenynus koordinatorius ir įgulos atstovas gimtinėje.

Už nuopelnus gražinant ir garsinant Kuršių neriją A. Pusliui suteiktas Neringos garbės piliečio vardas.

Velionis pašarvotas „Aternos“ šarvojimo salėje, Joniškės g. 36. Laidotuvės pirmadienį, 14 val. Joniškės kapinėse.

Atgal