In memoriam
12.07. KELI ŽODŽIAI APIE DAILININKĘ MAGDALENĄ BIRUTĘ STANKŪNIENĘ
Laimonas INIS
Gurgiantis, dieną naktį nerimstantis Žvirgždės upelis, Oželių ežero bangelių žaismas, aukštai į dangų išaugusių medžių ošimas, nerimastinga paukščių giesmė – viskas gyva, sudvasinta, paslaptinga, iš vaikystės šimtais balsų, garsų ir spalvų atsklinda į Magdalenos Birutės Stankūnienės kūrybą. Visą gyvenimą ji liko jautri gamtos grožiui. Gimtosios žemės dvasiniai lobiai, praturtinti gyvenimiškos patirties, - neišsenkančios jos kūrybos šaltinis. “Tai tarsi širdim išlietas paminklas laiko tolybėse paliktam gyvenimui“, - rašė poetas Kazys Bradūnas.
Iš tikrųjų – kokie nuostabūs ir žavintys dailininkės medžio raižinių ir tapybos ciklai: „Metų laikai“, „Lietuvos kaimo moterų darbai“, „Motina žemė“, „Tautosakos deivės“(„Mitai“), „Medeinos sodai“, „Motina gamta“, „Žemė žydi“ – visų neįmanoma nė išvardinti.
Magdalena Birutė Stankūnaitė-Stankūnas
Filosofinis pasaulio matymas, sudvasinta gamtos pajauta, senosios baltų pasaulėjautos atgarsiai, istorinės atminties ir mitologijos atodangos, garsų ir ritmikos pulsavimas, ekspresyvios linijos, sodrių spalvų švytėjimas, metafora ir romantika... Dailės kūriniuose įprasmintas paslaptingas dailininkės pasaulis žadina žiūrovo fantaziją, budina dvasią. Paslaptingas dailininkės pasaulis žadina fantaziją, budina dvasią.
Magdalena Birutė Stankūnaitė-Stankūnas gimė 1925 m. sausio 5 d. Oželių vienkiemyje, Šunskų parapijoje, Vilkaviškio apskrityje, turtingų ūkininkų šeimoje. Dailininkė ne kartą sakė: ten prabėgo pačios laimingiausios mano gyvenimo dienos, augau apsupta tėvų meilės, pasakų, nuostabios gamtos... tai buvo paslaptingas, sudvasintas ir nepaprastai viliojantis medžių, žolynų, vandenų pasaulis.
Sovietinė okupacija privertė palikti gimtinę, teko patirti sunkią pabėgėlės dalią. Vokietijos Oldenburgo pabėgėlių stovykla, vėliau Londonas. Nepailsdama sunkiai dirbo, mokėsi rūbų modeliavimo. Nuo 1960 metų gyvena Čikagoje (JAV). Mokėsi Lietuvių dailės studijoje, Menų akademijoje. Jos mokytojai buvo žymūs lietuvių dailininkai Viktoras Petravičius, Adomas Varnas, Mikas Šileikis, Povilas kaupas. Nuo 1966 m. dalyvauja dailės parodose. Personalinės parodos surengtos daugelyje JAV ir Europos miestų, o nuo 1980 m. sistemingai rengiamos ir Lietuvoje. Iki šiol aktyviai dalyvauja Amerikos lietuvių kultūriniame gyvenime, daug kuria.
Jos pastangomis iš už Atlanto į Lietuvą grįžta meno kūriniai, archyvinė medžiaga. Gausias grafikos, tapybos, batikos kolekcijas dailininkė dovanojo Nacionaliniam M.K. Čiurlionio, Lietuvos dailės, Biržų, Plungės, Rietavo ir kitiems muziejams, Nacionalinei M. Mažvydo bibliotekai, V.K. Jonyno galerijai Druskininkuose, o Vilkaviškio krašto muziejų, įsikūrusį Paežerių dvaro rūmuose, kurį renovuoti padėjo savo lėšomis, ji pasirinko savo palikimo saugotoju ir padovanojo daugiau kaip 15 tūkstančių vertingų meno kūrinių, fotodokumentų, asmeninių daiktų ir šeimos relikvijų. Marijampolės kultūros centre atidaryta dailininkės vardo galerija. Ji dosniai remia knygų, albumų, katalogų leidybą Lietuvoje. Dailininkė aktyvi Lietuvos universitetų moterų asociacijos (LUMA) Vakarų Amerikos skyriaus narė.Už krašto kultūros puoselėjimą, kultūrinę ir mecenatinę veiklą dailininkė apdovanota LDK Gedimino ordinu (2001 m.), daugybe Padėkos raštų, 1997 m. jai suteiktas Vilkaviškio rajono Garbės pilietės vardas.
Magdalena Birutė Stankūnienė – viena žymiausių išeivijos dailininkų. Jos credo buvo ir yra – dalintis gyvenimo patirtimi ir teikti džiaugsmo kitiems. Archainis pasaulėjautos pajautimas, šiek tiek nostalgiškas ryšys su Tėvyne, netramdomas svajonių skrydis – būdingos dailininkės kūrybos savybės. „Kaip yra viena motina, taip yra ir viena Tėvynė“, - sako Magdalena Birutė Stankūnienė, niekada nepamirštanti Lietuvos.
P.S. tekstas iš rengiamos knygos „XXVII knygos mėgėjų Metraščio VI tomas“.
Mus pasiekė skaudi žinia: eidama 93-iuosius metus, JAV netekome Garbiosios dailininkės Su giliu liūdesiu, su amžina atmintim atsisveikiname su Magdalena Birute Stankūniene. Šviesiausiu šviesuliu mūsų širdyse liks Jos darbai, jos gyvenimas ir tarnystė Lietuvai, kurią taip mylėjo.
Atgal
