In memoriam
10.01. Kalvio saugeliai žaizdre užgrūdinti Amžinybėn palydėjus Lietuvos kalvių kalvį Vytautą Jarutį
Genovaitė Mačiūtė
Kalvio Vytauto Jaručio papuošalų gavau dovanų. Apie tautodailininką, Lietuvą pasaulyje garsinantį kalvystės, juvelyrikos meistrą žinojau tik tiek, kiek apie šį darbštų ir talentingą žmogų papasakojo jį pažįstantys, kiek perskaičiau, kas žiniasklaidoje parašyta.
Vytautas Jarutis prie Užvenčio muziejui padovanoto savo triptiko. Z. Stankevičienės nuotrauka
Kalvio dirbiniai iš vario ir gintaro traukė aplinkinių žvilgsnį, buvo jauku juos nešioti. Kitokią, didesnę ir svarbesnę prasmę jie įgijo, susipažinus su pačiu meistru, pajutus šio žmogaus šviesą, šilumą, atidumą greta esančiam. Išgirdęs, kad labai gera ir malonu nešioti jo papuošalus, meistras kukliai tarė: tau itin tinkamus išrenka. O kiek patylėjęs pridūrė, kad neseniai moteris, prieš metus įsigijusi jo dirbinį, išsitarė, jog nė pati nepajunta, kaip ranka vis perbraukia, paglosto papuošalą – tarsi jis gyvas būtų.
Dabar jau net sunku būtų pasakyti: labiau apsaugai ar pasipuošimui reikalingi tie labai saviti, gražūs, tautos ženklus ir mamos mezgimo knygose matytus raštus primenantys Vytauto Jaručio juvelyrikos dirbiniai. Be abejonės, jie puošia, bet man kalvio darbai – pirmiausia saugeliai. Menu, bendradarbė prisipažino, kad šnekėdama su manimi žiūri ne į mane – į papuošalą. Pajuokavau, jog geras pastebėjimas: kai prastai jausiuosi ir norėsiu būti nematoma, užsidėsiu kalvio vėrinį, tegul žiūri į jį.
Vis pasvajodavau apie didžiulę Lietuvos kalvių kalvio parodą, kur vienoje vietoje rymotų daugybė jo kryžių, meistro žvakidėse degtų žvakės, spinduliuotų metalinės saulutės ir būrin susirinktų jo papuošalais pasidabinusios moterys. Gražu būtų. Bet jei tai kada ir įvyks, kalvis to nebematys.
Baigiantis ryškiausiom rudens spalvom liepsnojančiam, žaižaruojančiam rugsėjui Lietuvos kalvių kalvis Vytautas Jarutis (1936–2017) iškeliavo amžinybėn – dabar jau iš ten jis stebės, kaip prižiūrime jo pastatytus kryžius, paminklus, ar jį prisimena muziejai ir kaip dažnai savo lankytojams jie rodo jo dovanotus turtus, ar neužsiguli pastarieji saugyklose.
Iš Anapus jis džiaugsis, kad gražiai puošiamės. Iš anapus jis saugos. Tvirta ir brangi, žaizdre užgrūdinta Lietuvos kalvių kalvio apsauga.
Apie Vytautą Jarutį (1936–2017)
Vytautas Jarutis gimė 1936 m. spalio 16 d. Žagarėje, Joniškio rajone, tačiau tėvams persikėlus į Žemaitiją, užaugo Užventyje. Krašto, respublikinėse ir užsienio parodose Lietuvos kalvių kalvis dalyvavo nuo 1967-ųjų.
Vytautas Jarutis buvo Lietuvos tautodailininkų sąjungos (LTS) narys (nuo 1968 m.), Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacijos (LTKA) narys (nuo 2005 m.), Lietuvos meno saviveiklos žymūnas (1968 m.), Kultūros ministerijos I laipsnio premijos laureatas (1976 m.), apdovanotas Lietuvos kalvių kalvio diplomu ir karūna (1986 m,), Liaudies meno parodos Maskvoje laureatas (1987 m.), Alytaus miesto kultūros premijos laureatas (1994 m.), asociacijos Lietuvos kalvių sąjungos garbės narys (2006 m.), Pasaulio žemaičių parodos Kelmėje laureatas ir tarptautinio kalvystės plenero „Keturi vėjai" dalyvis (2007 m.). Jam suteiktas meno kūrėjo statusas (2005 m.), įteiktas LTS ir LTKA geriausio metų tautodailininko diplomas ir premija (2008 m.), Kelmės rajono savivaldybės garbės ženklas „Už nuopelnus Kelmės rajonui" (2014 m.) už ypatingus nuopelnus. puoselėjant lietuvių tautinės kalvystės ir kryždirbystės tradicijas, savo darbais garsinant Alytaus miesto vardą, buvo suteiktas Alytaus miesto garbės piliečio vardas (2015 m.)
Tautodailininko Vytauto Jaručio kūryba labai įvairi: medžio dirbiniai, juvelyrika, kalvystės darbai: memorialiniai paminklai ir jų viršūnės – kryžiai ir saulutės, dekoratyvinės skulptūros, žvakidės, žibintai, šviestuvai.
Savo kūrinius Vytautas Jarutis eksponavo ne tik Lietuvoje, bet ir toli už jos ribų: JAV, Italijoje, Skandinavijos šalyse, Čekijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje. Jų įsigijo Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Šiaulių „Aušros" muziejus, Žemaičių dailės muziejus, Alytaus kraštotyros, Užvenčio ir kiti muziejai.
Vytautas Jarutis mirė rugsėjo 27 d., palaidotas Alytaus Užupių kapinėse.
Atgal
