In memoriam
08.25. Mirė garsus išeivijos veikėjas Vytautas Jonas Šliūpas
Rugpjūčio 23 d. 3 val. nakties (vietos laiku) Redvudo mieste Kalifornijoje, JAV, mirė inžinieriaus, visuomenės veikėjas, jauniausias dr. Jono Šliūpo sūnus Vytautas Jonas Šliūpas. Vytautas J. Šliūpas buvo vienas iš žymiausių ir aktyviausių lietuvių išeivijos veikėjų, palaikęs nuolatinius ryšius su Lietuva. Jis padovanojo Lietuvai gausų savo tėvo, aušrininko dr. J. Šliūpo archyvą. Tėvo ir jo brolių žemėje įkūrė Auksučių (Šiaulių r.) parodomąjį žemės ūkio ir miškų centrą, kurio paskirtis – padėti Lietuvos šeimos ūkiams įvairinti ir gerinti žemės ūkio verslą. Vytautą matėme daugybėje Lietuvos renginių. Jis pastoviai domėjosi Lietuvos gyvenimu, džiaugėsi jos pasiekimais, pergyveno dėl nesėkmių.
Vytautas Jonas Šliūpas gimė 1930 m. spalio 24 d. Palangoje žinomo aušrininko, pirmojo Palangos miesto burmistro dr. Jono Šliūpo ir Grasildos Grauslytės Šliūpienės šeimoje.
1944 m. būdamas keturiolikos metų kartu su tėvais turėjo pasitraukti į Vakarus. Prieglobstį gavo Austrijos, vėliau Vokietijos pabėgėlių stovyklose. 1944 m. lapkričio 6 d. mirė jo tėvas.
1947 m., įsikūrė Amerikoje pakvietus čia gyventi jo seseriai dr. Aldonai Šliūpaitei (1888-1980). V. Šliūpas mokėsi Palangoje, Tubingene, Nurtingene, Brukline. Baigė Ohajo valstijos Eivon Leiko (Avon Lake) gimnaziją (1948 m.). Studijavo matematiką Ohajo Veslio (Wesley) Universitete (1948-1951). 1951-1953 m. mokėsi Ilinojaus technologijos universitete, Čikagoje baigė statybos inžineriją. 1954 m. magistro laipsniu baigė hidraulikos mokslus Viskonsino Universitete.
1954 m. sukūrė vedė farmacininkę Vandą Fabijonavičiūtę, kilusią iš Mažeikių. Su ja susilaukė sūnaus Kęstučio Jono (g. 1957 m. Čikagoje).
Buvo veiklus skautas, spaudos bendradarbis, pirmasis „Lituanus“ žurnalo remti komiteto pirmininkas. Nuo 1958 m. dirbo ir gyveno daugelyje Europos, Afrikos, Pietų Amerikos, Azijos valstybių, kur buvo statomos hidroelektrinės, atliekami irigacijos ir drenažo darbai. Nuo 1977 m. 7 metus dirbo Saudo Arabijoje, Artimuosiuose Rytuose. Darbo ir turizmo reikalais yra aplankęs 126 kraštus. Priklausė daugeliui lietuvių ir amerikiečių profesionalių organizacijų, tarp jų ir prestižinei International Commission on Irrigation and Drainage.
1985 m. V. J. Šliūpas išėjęs į pensiją pasinėrė į lietuvišką veiklą: ėmė dirbti Amerikos lietuvių organizacijose, bendradarbiauti spaudoje. 1987 m. savo namuose San Franciske (Kalifornijoje) įsteigė savo tėvo vardu pavadintą „Aušrininko dr. Jono Šliūpo Archyvą“.
Sukauptą archyvą jo įkūrėjas labai norėjo dovanoti nepriklausomai Lietuvai. Ne vienerius metus V. J. Šliūpas lankė įvairių Lietuvos miestų archyvus, muziejus, bibliotekas – nelengva buvo apsispręsti, kur sukauptą medžiagą būtų tikslingiausia saugoti. Daugelio Lietuvos miestų ir net miestelių atminties institucijose liko jo dovanotų knygų, nuotraukų, įvairių dokumentų, padėkos įrašų. Po ilgokų svarstymų buvo pasirinkta Šiaulių universiteto biblioteka (dr. J. Šliūpas gimęs Šiaulių krašte, o vėliau palikęs nemažą indėlį miesto kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime).
2005 m. spalio 13 d. buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Šiaulių universiteto ir Vytauto Jono Šliūpo. Pirmoji siunta į Šiaulių universiteto biblioteką atkeliavo 2009 m. sausio mėnesį. Tų pačių metų birželio 12-ąją įvyko oficialus aušrininko dr. Jono Šliūpo archyvo atidarymas, kuriame dalyvavo ir jo įkūrėjas V. J. Šliūpas su žmona Vanda Šliūpiene. 2017 m. archyvą papildė jau penktoji siunta (prieš tai dokumentų dar gauta 2010, 2012, 2015 m.). Kaskart lankydamasis Lietuvoje V. J. Šliūpas atveždavo naujų rankraščių, eksponatų, kai ką perduodavo jo įgalioti asmenys.
Nuo 2014 m. Šiaulių universitete teikiamos vardinės Vandos ir Vytauto Šliūpų stipendijos socialinių ir humanitarinių mokslų srities bakalauro ir (ar) magistro studijų studentams už reikšmingiausius studijų baigiamuosius darbus, susijusius su dr. Jono Šliūpo archyve ar kituose informacijos šaltiniuose sukauptos medžiagos tyrimais. Pirmuosius stipendininkus sveikino pats archyvo įkūrėjas V. J. Šliūpas.
Apie V. J. Šliūpo profesinės, visuomeninės ir kultūrinės veiklos svarbą liudija jam skirti apdovanojimai, padėkos, diplomai, apie jį publikuoti straipsniai įvairiuose leidiniuose. 2008 m. jam suteiktas Šiaulių universiteto garbės nario vardas. Aušrininko dr. Jono Šliūpo archyve suformuota ir Vytauto Jono Šliūpo rankraščių kolekcija, kurioje saugoma ne vieną dešimtmetį kaupta medžiaga: asmeniniai dokumentai, laiškai, prisiminimai, nuotraukos, straipsnių iškarpos.
„Turbūt jau paskutinį kartą…“ – tyliai nuskambėjo Vytauto Šliūpo žodžiai, kai atsisveikindamas po 2014 m. viešnagės Lietuvoje jis dar kartą apžvelgė archyvą…
Šiaulių universiteto bendruomenė ir Universiteto bibliotekos darbuotojai išreiškė gilią užuojautą Velionio artimiesiems, draugams, bendraminčiams.
Atgal
