VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

In memoriam

01 10. Profesorius, habilituotas daktaras Jonas Sirvydis

Doc. dr. Gvidas Kazlauskas

Sulaukęs lygiai 85-erių metų, 2016 m. gruodžio 13 d. šį pasaulį paliko garbingas aukštaitis Jonas Sirvydis.

Jis gimė laisvoj tarpukario Lietuvoj 1931 m. gruodžio 12 d. Kaniūkų kaime, netoli Užpalių, Utenos apskrityje ūkininkų Juozo ir Faustinos Sirvydžių šeimoje. Vyresnė sesuo Palmira jau kėsinėjo po pievas prie gražuolės Šventosios upės, o broliukas Vytautas gimė po trejeto metų. Darbštūs tėvai gyveno pasiturinčiai. Nemažame ūkyje darbų buvo begalės. Nuo pat mažens, pagal kiekvieno galias, buvo ką veikti ir vaikams: tai malkų parnešti, tai vištas palesinti, tai daržą paravėti, tai tik ką išsiritusius pūkuotukus viščiukus pamyluoti ... Taigi, vaikai išmoko darbštumo ir kantrybės, atjautos ir supratimo artimųjų džiaugsmams ir vargams. O rūpesčių ir vargų, ypač prasidėjus karui ir po jo tikrai netrūko ... Nežiūrint įvairiausių kliūčių ir sunkumų Sirvydytė ir Sirvydžiukai mokėsi. Mokėsi gerai. Visi trys baigė aukštuosius mokslus. Palmira įgijo lituanistės diplomą, mokytojavo, kuria eilėraščius, Vytautas paruošė ir apsigynė habil. dr. disertaciją biologijos mokslų srityje, gavo profesoriaus ir akademiko mokslo vardus.

Jonas 1951 m. puikiais pažymiais baigė Užpalių vidurinę mokyklą. 1951-1956 sėkmingai mokėsi Lietuvos žemės ūkio akademijos (LŽŪA), dabar Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU), mechanizacijos fakultete ir įgijo inžinieriaus – mechaniko kvalifikaciją. Besimokydamas tiek vidurinėje, tiek aukštojoje mokykloje aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje ir nebūdamas jokioje politinėje organizacijoje. Studijų metu įsijungė į Studentų mokslinės draugijos (SMD) veiklą. Skaitė pranešimus konferencijose. Gaudavo apdovanojimus.

Inž. Jonas Sirvydis pagal tuometinę tvarką, baigus LŽŪA, buvo paskirtas į Ariogalos mašinų – traktorių stotį (MTS). Trejetą metų joje dirbo vyriausiojo inžinieriaus pareigose. 1959 m., kaip gabus inžinierius, pagal LTSR Ministrų Tarybos specialų nutarimą, su tuo pačiu atlyginimu buvo pervestas dirbti į naujai sukurtą Lietuvos žemės ūkio mechanizacijos ir elektrifikacijos mokslinio tyrimo institutą (LŽŪMEMTI). (Tuo metu MTS vyriausiojo inžinieriaus atlyginimas buvo 1500 rublių, o Institute jaunesniojo mokslinio bendradarbio – 830 rublių.) Jonas Sirvydis šiame institute įvairiose pareigose kūrybingai dirbo beveik visą darbingą amžių.

 Jonas Sirvydis

LŽŪMEMT institute Visasąjunginės žemės ūkio mokslų akademijos (VASHNIL) Vakarų skyriaus Mechanizacijos ir elektrifikacijos sekcijos mokslinio – metodinio pasitarimo dalyviai klausosi prof. Jono Sirvydžio pranešimo žolinių pašarų mechanizavimo klausimu

Dirbdamas vyriausiuoju konstruktoriumi kartu su kolegomis sukonstravo žolės miltų agregatą. Jų gamyba buvo organizuota Klaipėdoje ir Vilniuje. Tuo laiku tai buvo labai reikšmingas technologinis ir techninis pasiekimas. Jonas su bendradarbiais konstravo ir padėjo įdiegti į gamybą žolės smulkintuvus ir kitas pašarų gamybos mašinas. Dirbdamas vyriausiuoju moksliniu bendradarbiu – Žolinių pašarų gamybos skyriaus vedėju įsitraukė į žolinių pašarų gamybos mokslinius tyrimus. (LŽŪMEMTI šioje srityje buvo pagrindinis visoje Socialistinių šalių savitarpio ekonominės pagalbos (SEV) bendrijoje.) 1967 m. Jonui Sirvydžiui už mokslinį darbą „Smulkintos žolės pakrovimo ir pervežimo iš lauko prie džiovyklų Lietuvos TSR sąlygomis technologinio proceso tyrimas“ buvo suteiktas technikos mokslų kandidato (dabar mokslų daktaro) mokslinis laipsnis. 1991 m. Jonas Latvijos žemės ūkio universitete sėkmingai apgynė habil. dr. disertaciją „Žolinių pašarų gamybos technologijos ir mechanizacijos priemonės“. 1993 m. LŽŪA Mokslo Taryba Sirvydžiui už reikšmingus darbus mokslo ir pedagogikos srityse suteikė profesoriaus mokslinį – pedagoginį vardą. Profesorius Jonas Sirvydis už aukštos temperatūros džiovyklų, žolės smulkintuvų ir transporto priemonių kūrimą bei tobulinimą apdovanotas Liaudies ūkio pasiekimų parodos (LŪPP) Maskvoje garbės raštais, bronzos, sidabro ir aukso medaliais. Jis yra 9 išradimų autorius.

Kaip žinomas mokslininkas prof. Jonas Sirvydis buvo pakviestas dirbti į LŽŪA, vėliau ASU Žemės ūkio mašinų katedrą. Jis ne tik skaitė paskaitas Inžinerinio fakulteto studentams, bet ir nuoširdžiai konsultavo jaunuosius mokslininkus. Profesorius dalyvavo parengiant bei apginant disertacijas 30-čiai mokslo daktarų, iš jų 8 habil. dr.  Jonas Sirvydis žolinių pašarų gamybos klausimais yra parašęs apie 200 mokslinių bei mokslo populiarinimo straipsnių. Buvo kelių vadovėlių bei knygų autorius ar bendraautorius. Prof. Jonas Sirvydis jau būdamas pensijoj paruošė monografiją „Žolinių pašarų studija“. Anot jo „Tai mano gulbės giesmė ir, manau, kad šiuo kapitaliniu veikalu susidomės žemės ūkio srities mokslo ir gamybos specialistai.“ Profesorius šia tema skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir užsienyje.

Prof. Jonas Sirvydis buvo išrinktas Lietuvos Mokslo Tarybos Technologijos mokslų srities komisijos nariu – ekspertu, Europos inžinierių asociacijos nariu, Lietuvos Mokslų akademijos technologijos mokslų srities ekspertų komisijos nariu, LŽŪA bei ASU Mokslo Tarybų nariu. Jis buvo kviečiamas Valstybinių inžinerijos specialistų atestacijos komisijos pirmininku. Tarptautinis biografinis centras Kembridže (Anglija) – viena iš pasaulyje pirmaujančių biografinio tyrimo ir leidybos organizacijų, pripažindamas Jono Sirvydžio nuopelnus mokslui, gamybai, pažangai ir visuomenės žmonėms, suteikė garbę išrinkdama jį 1987-1988 m. metų pasaulio žmogumi. Jono Sirvydžio pavardė paminėta Lietuvos ir kitų valstybių enciklopedijose bei kituose leidiniuose.

Profesorius Jonas Sirvydis puikiai susidorodavo su pareigomis, stropiai atlikdavo bet kokius jam pavestus darbus. Jį gerbė darbo kolegos. Būdamas ramaus būdo sutarė su kaimynais. Geranoriškai padėdavo kitiems įvairiuose reikaluose.

Jonas visada rūpinosi savo šeima: žmona Emilija, sūnumi Arvydu, marčia Rūta ir anūkais Algirdu ir Vytute. 1993 m. mirus žmonai, gyveno vienas, tačiau ne vienišas. Paskutiniaisiais metais, pablogėjus sveikatai, sūnus, mokslų daktaras Arvydas pasikvietė tėvą į savo namus ir visa šeima juo rūpinosi ir globojo. Daugiausia kasdieninio dėmesio jam skyrė marti Rūta.

Žemės ūkio inžinerijos mokslo visuomenė pasiges profesoriaus Jono Sirvydžio išmintingų, pagrįstų patarimų ir prasmingai prisimins naudodamasi jo mokslo darbų rezultatais.

 

Atgal