In memoriam
09 17. Bičiuliui atminti
Vaclovas Volkus
„Lietuvos aido“ korespondentas
Dūsta jau krūtinė,
Skundžiasi širdis –
Štai ir paskutinė
Miršta jo viltis.
Ant kaktos sidabro
Žvilganti rasa.
Nebūtis ant slenksčio –
Ji čia pat, šalia.
Merkias skausmo akys.
Nieko nėr greta.
Štai ir pabučiavo
Viešnia nekviesta.
Skruostais nuriedėjo
Ašara gaili.
Rašė, nebespėjo
Žemiškam kely...
***
Pražydėjo gėlės
Jau balta spalva.
Kelias, daug ištvėręs,
LIKO DARBUOSE.
Atgal
