In memoriam
08 29. 1991 m. rugpjūčio 21–osios auka
Lidija Veličkaitė
„Šlovinga protėvių žemelė Lietuva/ Graži šalis, svetimšalių ji geidžiama.../Karų niokota... okupantų ji apiplėšta.../Bet išdidi... neklūpanti – laisva.../Mums ji vienintelė senolė Lietuva!/Te meile jai liepsnos širdis mana... tava.../Kaip akį saugokim ir ginkim ją,/ Dar šimtmečius gyvuos ir bus laisva,/Senolė mūsų Lietuva.“ Tokiomis eilėmis Genovaitė Sakalauskienė kreipėsi į susirinkusiuosius prie kariui savanoriui Artūrui Sakalauskui skirto paminklinio akmens netoli Lietuvos Respublikos (LR) Seimo rūmų, minint jos sūnaus 24–ąsias žūties metines. Karys savanoris Artūras Sakalauskas žuvo 1991 m. rugpjūčio 21 d. šalia tuometinės Aukščiausiosios Tarybos Atkuriamojo Seimo rūmų. Motina dėkojo visiems, kurie prie šio krauju aplaistytoje Vilniaus žemėje pastatyto dzūkiško akmenėlio atėjo pagerbti paskutinės XX a. Lietuvos okupacijos aukos.
Genovaitė ir Pranas Sakalauskai padėjo gėles prie sūnaus žūties vietoje pastatyto paminklinio akmens. Nuotrauka Angelės Nelsienės
„Švenčiausioji Dievo Motina, tik tu žinai, koks skausmas ir kančia drasko motinos širdį, kai ji paskutinį kartą glaudžia prie širdies savo vaiko šaltą, sustingusį kūną,“ – guodėsi motina. Kreipdamasi į priekyje stovinčius būsimuosius karius savanorius, kurie netrukus prisieks Lietuvai, ji liepia saugoti, ginti ir mylėti Lietuvą, kad okupanto kojos nedrįstų peržengti jos sienos.
„Brangi Laisvės kaina! Veltui jos niekas nedovanoja. Ją reikia iškovoti kartais ir didžiausia – gyvybės kaina. Todėl reikia tam rengtis, mokytis, augti, tvirtėti ne tik kūnu, bet ir dvasiškai. Mielieji būsimieji savanoriai! Linkiu jums dvasinės stiprybės, sveikatos, būkite drąsūs. Atminkite, kad tėvai didžiuojasi jumis, džiaugiasi ir laukia...“
Paskutinės Lietuvos okupacijos aukos, Aukščiausiosios Tarybos Atkuriamojo Seimo gynėjo, kario savanorio Artūro Sakalausko žūties 24–osios metinės pirmiausia pažymėtos jo gimtajame mieste Alytuje. 2015 m. rugpjūčio 13 d. Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotajame pėstininkų batalione įvyko kario savanorio Artūro Sakalausko futbolo turnyras. Rugpjūčio 16 d. Šv. Angelų Sargų bažnyčioje už karį savanorį aukotos šv. Mišios. Joms pasibaigus, prie kario savanorio kapo, esančio šalia bažnyčios, buvo padėtos gėlės ir uždegtos žvakutės.
Vilniuje paminėjimo renginys prasidėjo rugpjūčio 21 d. šv. Mišiomis Lietuvos kariuomenės Šv. Ignoto bažnyčioje. Po jų buvo vykstama prie LR Seimo rūmų esančio paminklinio akmens, skirto kariui savanoriui Artūrui Sakalauskui. Vasara atsiuntė šiam paminėjimui šiltą dieną. Į iškilmingą renginį atvyko LR Seimo pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, krašto apsaugos ministras dr. Juozas Olekas, Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas plk. ltn. Artūras Jasinskas. Renginyje dalyvavo Genovaitė ir Pranas Sakalauskai, kario savanorio Artūro Sakalausko tėvai, sesuo Aušra su dukra, Lietuvos Nepriklausomybės Kovo 11–osios akto signatarai, LR Seimo nariai, Lietuvos laisvės gynėjai, Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai, Lietuvos kariuomenės pajėgų ir dalinių vadai, žuvusiųjų už Lietuvos laisvę artimieji, Artūro Sakalausko bendražygiai, visuomeninių organizacijų atstovai ir kiti garbingi svečiai. Rikiuotėje stovėjo Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios Kovos apygardos 8 -tos rinktinės kariai savanoriai (renginio eigoje prisieks Lietuvai), Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus skyriaus kariai, Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) Alytaus apskrities karininko A. Juozapavičiaus I-osios rinktinės ir Vilniaus apskrities Karaliaus Mindaugo 10 -osios rinktinės šauliai su vėliavomis. Renginio vedėjas Gintaras Mikalauskas priminė tas lemtingas 1991 m. akimirkas, kai Lietuvos dukros ir sūnūs gynė savo žemę, savo dangų, savo nepriklausomos Lietuvos valstybės ateitį nuo iki dantų ginkluoto sovietų agresoriaus. Žuvusiųjų ir kovojusių už Lietuvos laisvę žvilgsniai, artimųjų skausmo ašaros įpareigoja mus ne tik prisiminti skaudžias akimirkas, bet ir saugoti, branginti Lietuvos laisvę taip, kaip prieš 24 m. Lietuvos kariai savanoriai prisiekė ne tik žodžiais, bet ir širdimi ginti Tėvynę. Iškilmingo renginio pradžioje sugiedotas Lietuvos himnas.
Pakviestas kalbėti LR Seimo pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas, kreipdamasis į kario savanorio Artūro Sakalausko tėvus ir visus susirinkusiuosius, priminė, kad jau 24–tą kartą susirenkame paminėti žūtį jauno žmogaus, kuris paguldė galvą už Lietuvos Nepriklausomybę. Kaip ir mes visi, taip ir Artūras turėjo savo svajas, planus, kuriems nebuvo lemta išsipildyti. Tačiau dėl žuvusiųjų už Tėvynę aukos šiandien mes turime laisvą Lietuvą.
Prie paminklinio akmens nešamos gėlės. Nuotrauka Vinco Vyrukaičio
LR krašto apsaugos ministras dr. Juozas Olekas siūlo stabtelėti kasdienybės tėkmėje prie šio paminklinio akmens, kuris žymi vietą, kurioje prieš 24 m. buvo pirmasis apsaugos sargybos postas. Budėję šiame poste kariai savanoriai buvo tvirti, žinojo savo vertę ir buvo pasiryžę sutelkti visas jėgas, kad tik apgintų Lietuvos valstybės instituciją. Labai svarbu išsaugoti atmintyje tą ryžtingumą, kuris buvo čia stovėjusių karių savanorių, ypač Artūro Sakalausko, širdyse. Ministro nuomone, tas ryžtas, ta ugnis – meilės ir pasiryžimo Tėvynei pavyzdys ir yra šiandien rikiuotėje stovinčių karių pagrindinis tikslas – žinoti, kad beveik prieš ketvirtį amžiaus tokie pat jauni žmonės pateisino kario priesaiką. Ir ši stiprybės dvasia lydi tuos šimtus tūkstančių jaunuolių, kurie savo noru stoja į Lietuvos kariuomenės gretas – į modernią profesionalią kariuomenę, kuri kartu su sąjungininkais yra pasirengusi apginti Tėvynę. Ministras padėkojo kario savanorio Artūro Sakalausko tėveliams, kad jie išaugino tokį Lietuvos sūnų.
Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas, 1991 m. karys savanoris plk. ltn. Artūras Jasinskas kalbėjo, kad atėjome prie šio atminimo paminklo parodyti, kad Artūro Sakalausko atmintis gyva ir kad jo auka buvo prasminga. Pagarba jam bus išreikšta karių savanorių priesaika. Tai vienas geriausių būdų parodyti, kad žuvusiojo atminimas yra saugomas ir bus saugomas, kad jo, kario savanorio, keliu eina nauji kariai. Nes kovojant dėl laisvės reikia atiduoti dalelę savosios laisvės, savosios veiklos ir gyvenimo.
Tylos minute buvo pagerbti Lietuvos kario savanorio Artūro Sakalausko ir visų žuvusiųjų už Tėvynės laisvę ir nepriklausomybę atminimas. Nuaidėjo trys atminimo salvės, kurias Lietuvos kario savanorio Artūro Sakalausko ir visų žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimui iššovė Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai. Grojant Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendui, prie paminklinio akmens Lietuvos kario savanorio Artūro Sakalausko žūties vietoje buvo padėtos gėlės. Visų susirinkusiųjų vardu gėlės buvo padėtos ir ant laisvės gynėjų kapų Antakalnio memoriale.
Minint kario savanorio Artūro Sakalausko žūtį, šia proga buvo pradėta iškilminga Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios kovos apygardos 8–tos rinktinės karių savanorių priesaikos ceremonija. Garbė skaityti priesaikos tekstą ir visų prisiekusiųjų karių savanorių vardu bučiuoti dalinio kovinę vėliavą buvo patikėta Dainiui Šileikai. 13 karių savanorių prisiekė ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, negailėdami jėgų ir gyvybės ginti Lietuvos valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę, sąžiningai ginti LR Konstituciją, įstatymus ir savo vadų įsakymus, saugoti visas jiems patikėtas paslaptis, būti doriems ir garbingiems Lietuvos kariams. Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas plk. ltn. Rimas Venskus palaimino davusius priesaiką karius savanorius. Krašto apsaugos savanorių pajėgų vyriausiasis puskarininkis seržantas majoras Darius Masiulis įteikė kiekvienam prisiekusiajam kariui savanorio beretę.
Iš Alytaus atvykęs etnografinis kolektyvas „Dzūkų pulkucis“ savo dzūkiška dvasia atliko Artūrui Sakalauskui ir šiandien prisiekusiems kariams savanoriams skirtų tautos mėgiamų dainų.
Nuo paminklinio akmens renginio vedėjo Gintaro Mikalausko pakviesti dalyviai pasuko į LR Seimo II rūmų fojė. Čia pratęstas renginys pavadinimu „Lietuvos savanoriai kovoje už Lietuvos laisvę“. Surengta paroda, skirta kario savanorio Artūro Sakalausko atminimui, parodyti trumpametražiai filmai. Taip pat eksponuojami dailininkės, kario savanorio Artūro Sakalausko pusseserės, Auros Lengvenis grafikos darbai, sukurti pagal Genovaitės Sakalauskienės eilėraščių knygelę „Motinos rauda“. Dailininkė grafiškai išreiškia motinos skausmą netekus sūnaus.
Apie amžių tėkmėje valstybės egzistencijai kylančius pavojus ir visada atsirandančius vyrus ir moteris, pasiruošusius ginti savo Tėvynę, savo mintimis pasidalijo ats. plk. Jonas Gečas.
Prie kariui savanoriui Artūrui Sakalauskui skirto paminklinio akmens dedamos gėlės". Nuotrauka Vinco Vyrukaičio
Neseniai prisiekęs karys savanoris Dainius Šileika dar tik pora metų kaip yra grįžęs į Lietuvą iš Kanados. Jo seneliai paliko Lietuvą II pasaulinio karo metu ir įsikūrė Kanadoje. Čia gimė jo tėvai, kurie išmokė jį lietuviškų dainų. Iš vaikystės jis vis prisimena vieną posmelį, kurį ir padainavo: „Grįšim grįšim, ten kur teka Nemunėlis ir Neris.“ Dainius lankė šeštadieninę lietuvišką mokyklą, buvo Kanados lietuvių jūrų skautų narys, Kanados lietuvių jaunimo sąjungos viceprezidentas. Baigęs universitetą, stojo į Kanados savanorių pajėgų pėstininkų gretas. Tarnavo Afganistane kovinės grupės vadu ir užsitarnavo vyresniojo seržanto laipsnį. Jam tėvai vis pasakodavo, kad Lietuva – didvyrių žemė. Tai giliai įstrigo jaunuolio širdyje, todėl, pasitaręs su žmona Kristina, nutarė grįžti į šią krauju aplaistytą žemę. Ir nesigaili, nes nori būti Lietuvai reikalingas, nori sąžiningai ir ištikimai jai tarnauti. Dainius su Kristina Lietuvoje jau susilaukė pirmosios atžalos.
Gimęs ir augęs Dzūkijos krašte, Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos moksleivis Justas Burdulis – jaunasis šaulys, kuris didžiuojasi savo tėvyne Lietuva, kurią nuo seno kūrė mūsų tauta ir visais laikais kovojo už jos laisvę ir nepriklausomybę. Moksleivis teigia, kad pagrindinės ir svarbiausios vertybės gimsta šeimoje, mokykloje ir vienminčių draugų būryje. Tačiau jiems, kaip jauniesiems šauliams, nepakanka mokykloje dėstomų istorijos pamokų. Jis įsitikinęs, kad kiekvienas Lietuvos pilietis turi prisidėti prie Lietuvos klestėjimo, saugumo, istorijos išsaugojimo. Jų, jaunųjų šaulių, iš LŠS Alytaus apskrities karininko A. Juozapavičiaus šaulių I-osios rinktinės į renginį atvyko visas būrys. Viena iš jų – Samanta jau metai kaip šaulė, mokosi muzikos mokykloje, groja penkiais instrumentais, šoka tautinių šokių kolektyve. O Karolis Simanynas – būsimasis Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos devintokas jau antrus metus dalyvauja šaulių veikloje.
„Dzūkų pulkucis“ dar padainavo keletą dainų, renginio dalyviai vaišinosi Genovaitės Sakalauskienės ir jos dukros Aušros keptais skaniais pyragais, dalijosi įspūdžiais ir prisiminimais.
Atgal
