In memoriam
09 20. Žalioji giria savo amžiuje matė daug mūšių
Ona Striškienė,
Panevėžio žygeivių klubo narė
Praėjusiais metais Panevėžio žygeiviai, jų draugai ir pažįstami daug keliavo 1863 metų sukilimo vietomis tiek Panevėžio rajone, tiek šalyje. Šių metų rugsėjy Birutės Pažemeckaitės-Melaikienės kvietimu keliavome į Žaliąją girią, kurioje sukilėliai būrėsi, kovodavo. Rugsėjo 14 d. mūsų keliavimas prasidėjo iš Kriklinių bažnytkaimio, esančių Pasvalio rajono pietinėje dalyje, link Margių kaimo Panevėžio rajone. Dabar girioje rasti prieš pusantro šimto metų buvusias „Muravjovo“ pušis, kurios atmintų sukilimą ne taip lengva, gal net neįmanoma. Jos dokumentuose aprašomos, iš lupų į lupas perpasakojama apie jas. Mes keliavome tos pačios Žaliosios girios keliukais, menančiais sukilimo laikus. Jie vingiuoja išlakiu pušynu, kai kur aukštesnėmis vietomis tarp slėnių, girioje daug pelkėtų vietų.
Janinos Morkūnaitės sušaudymo vietoje prie kryžiaus kalba jos dukterėčia Elvyra (II-ra kairėje). Onos Striškienės foto
Pirmiausia sustojome Balčiūniškio kaime Morkūnų sodybvietėje. Sodyba prie kelio, dabar ten miškas. Yra senasis ąžuolas, du kryžiai, stalas ir suolai, granito plokštė su įrašu „Juozo Morkūno sodyba“. Kartu keliavo šios sodybos anūkė Elvyra, partizano Jono Tamošiūno – Vyturio dukra, čia gimusi ir augusi. Ji papasakojo apie netoliese buvusius ir esamus atstatytus bunkerius, pagalbą partizanams. Aplankėme jos motinos sesers Janinos Morkūnaitės, jaunos mergaitės, sušaudymo vietą. Ji, grįžtanti iš darbo, netoli namų, buvo užklupta iš pasalų ir suvarpyta dvidešimt septynių kulkų.
Stabtelėjome toje vietoje, kur vienas pjaudamas mišką žuvo Kirkilas, gyvenęs Balčiūniškio kaime. Tą vietą savieji atžymėjo koplytėle, yra suolelis ir gėlių.
Girios 85-tame kvartale aplankėme, apžiūrėjome atstatytą bunkerį „Margių prie šermukšnių takelio“. Kalbėjo partizano Jono Tamošiūno – Vyturio dukra Elvyra. Netoli nuo bunkerio yra jos tėtės žuvimo vieta. Apie pokarį ir Stašių šeimos tremtį pasakojo partizano Broniaus Stašio – Lapės sesuo tremtinė Janina Stašytė. Prie kryžiaus uždegtos žvakės, pasimelsta. Giria iš Onos Striškienės lupų nuaidėjo jos kurtos eilės partizanams:
Jums neaušo jau sekantis rytas,
Pakirto jus nelemtoji kulka.
Jums tebuvo po dvidešimt metų,
Krito žemėn žvaigždė likimo skirta.
Po to gana klaidžiais miško keleliais vykome netoli partizano Antano Karoblio sodybos, greta Pyvesos upės, esantį atstatytą bunkerį – vadavietę. Daugelis žygio dalyvių buvome nusileidę į jo vidų. Tai gana didelė, naujai atstatyta patalpa su ilgu atsarginio išėjimo taku.
Pasukę link Margių kaimo, stabtelėjome ties prie kelio stovinčiu mediniu stogastulpiui Jonui Nepomukui. Aš vykau su Birutės Melaikienės anūko Justo ekipažu, stebino jaunuolio girios ir jos vietovių žinojimas. Jis tremtyje buvusio medicinos felčerio Jono Pažemecko proanūkis, negyvenantis girioje tik atvykstantis į ją.
Prie Margių kaimo akmens II-roje eilėje Pažmeckų šeimos nariai (I-ma dešinėje Birutė Pažemeckaitė-Melaikienė), pirmoje eilėje iš dešinės draugės Elvyra ir Janina
Lankėme Birutės Pažemeckaitės-Melaikienės iniciatyva prieš metus pastatytą atminties akmenį Margių kaime. Ji ir jos vyras Kazimieras Melaika prisiminė praeitų metų darbus statant atminties ženklą. Birutė padeklamavo nuoširdų savo eilėraštį „Margiui akmenėliui“. Visus pakvietė į gimtinę bendriems pietums. Norintys pasigrybavo, nes sodyba miške.
Atgal
