In memoriam
08 08. Juos žudė už tai, kad jie buvo romai
Alfonsas Kairys
Lietuvos žurnalistų sąjungos narys
Kasmet, nuo 2009 m. rugpjūčio 2 d., Pasaulio romai (o jų, manoma, vien tik Europos valstybėse yra apie 12 milijonų. Rumunija, Egiptas, Ispanija, Bulgarija, Slovakija, JAV, Meksika, Brazilija ir Argentina – valstybės, kuriose jų gyvena daugiau nei po milijoną. Gausių čigonų grupių sutiktumėm buvusiose Jugoslavijos valstybėse, Čekijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Italijoje, Moldovoje bei Turkijoje. Įvairiais duomenimis, Lietuvoje romų priskaičiuotumėm apie 2100) mini Tarptautinę romų holokausto dieną (2009 m. birželio 29 d. Europos Tarybos nutarimu rugpjūčio 2-oji paskelbta Tarptautine romų holokausto aukų atminimo diena), kai prievarta iš šio pasaulio, kankinant, badu marinant, nuodingomis dujomis troškinant, šaudant bei kariant tik Lietuvoje sunaikinta per 500 romų (manoma, Antrojo Pasaulinio karo pabaigoje išgyvenusių romų skaičius sudarė tik 20-30 proc. nuo jų skaičiaus karo pradžioje. Beveik 80 proc. buvo nužudyta, o tai sudaro beveik pusę milijono žmonių).
Minėjimą romų holokausto aukoms atminti pradeda Romų visuomenės centro direktorė Svetlana Novopolskaja
Už ką? Tiesiog už tai, kad jie buvo romai, kaip žydai už tai, kad buvo žydai, kaip lenkai už tai, kad buvo lenkai, kaip kitų tautybių piliečiai už tai, kad nebuvo arijai: šviesiaplaukiai ir mėlynakiai...
Šįmet, kaip ir pernai, romai ir jiems prijaučiantys susirinko VšĮ Romų visuomenės centro (direktorė Svetlana Novopolskaja) ir Lietuvos romų „Čigonų laužas“ bendrijos (prezidentas Josifas Tyčina) organizuotame minėjime Panerių memoriale (čia palaidota 100 000 įvairių tautybių žmonių).
Prisimintas 1941 – 1944 m. siaubas. Romų visuomenės centro direktorė Svetlana Novopolskaja, pradėdama renginį, dėkojo tiems, kurie tokią karštą dieną (lauke tuo metu buvo per 30 laipsnių pliusinė temperatūra) susirinko paminėti romų genocido aukas ir priminė, kad tik 1944 m. rugpjūčio 2 d. stovykloje Birkenau, kitaip vadinamoje Zigannenlager, buvo nužudyta apie 3000 čia suvarytų romų. Ta naktis, paskutinė jų GYVENIMO NAKTIS buvo ciniškai pavadinta „NAKTIS BE ČIGONŲ“. Šįmet nuo tos tragedijos praėjo 70 metų. Direktorė pabrėžė, kad Birkenau šiuo metu vyksta minėjimas, skirtas romų holokausto aukoms atminti, į kurį susirinko per tūkstantį Europos čigonų, kartu tariančių: „Genocidas neturi pasikartoti. Jokios ir niekur romų diskriminacijos neturi būti“.Tam pritaria ir Lietuvos romai...Kalbėjęs Eišiškių romų atstovas Jonas Matuzevičius apgailestavo, kad mažokai romų susirinko ir čia pat sau ir kitiems atsakė: „Matyt, viena vertus, per mažai informacijos apie šią, visame pasulyje minimą dieną turime, kita – vyresnieji neskiepija troškimo žinoti savo istoriją ir, trečia, vias tai esti dėl romų mažaraštingumo.
Degamos žvakės tiems, kurie patyrė genocido siaubą
Šįmet nei Seimo, nei Vyriausybės, atstovų nesimatė, nors buvo kviesti, nesimatė ir tautinių bendrijų žmonių. Matyt - ir vėl matyt – atostogos, karštis pakišo koją... Tik viena Gražina Sluško, Kultūros ministerijoje kuruojanti romus, jo nepabūgo...
Gėlės ir žvakės nukankintiesiems romams
Ir vis dėlto gėlių jūroje skendėjo paminklas Fašistinio teroro aukoms, deja, ne tas, apie kurio pastatymą ir atidengimą kalbama jau kelerius metus...Anais, 2013 metais, Lietuvos čigonų bendrijos „Čigonų laužas“ prezidentas Josifas Tyčina, besikreipdamas į susirinkusius, tikėjosi, kad kitąmet, t.y 2014, čia, Panerių memorialo teritorijoje, bus pastatytas ženklas, skirtas romams, patyrusiems holokaustą, ženklas, apie kurį kalbama jau ne pirmi metai. Juk, anot jo, reikia tik leidimo tą ženklą pastatyti ir jo užsakymui skirti lėšų. Tik to! Taigi to paminklo vis nėra, nors 2014-02-07 raštu „Dėl Panerių memorialo kompleksinio sutvarkymo“, kurį pasirašė Lietuvos čigonų bendrijos ,,Čigonų laužas” prezidentas Josif Tyčina, Vilniaus miesto čigonų bendrijos pirmininkas Stepas Visockis, VšĮ Romų integracijos namai direktorė Božena Karvelienė,VšĮ Romų integracijos centras direktorė Kansuela Mačiulevičiūtė, VšĮ „Sare Roma“ direktorius Išvan Kvik, VšĮ Romų visuomenės centras direktorė Svetlana Novopolskaja kreiptasi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę. Rašte rašyta: “Mes, pasitarę, siūlome vieną iš ten (Panerių memoriale - autorius) esančių takelių pavadinti ,,Romų alėja“. Alėjos pradžioje norėtumėm matyti nedidelę lentelę ar stendą su užrašu, nurodančiu, kad ši alėja skirta paminėti čia žuvusius romus, o po lentele norėtume matyti mūsų tautos simbolį - vežimo ratą. Romų alėja turėtų tapti ta vieta, kur kiekvienais metais mes tradiciškai galėtumėm pagerbti savo žuvusius ir čia nukankintus tautiečius bei artimuosius. Renginio metu norėtumėm ten pasodinti po atminimo medelį“. Praėjo 5 mėnesiai, o atsakymas adresantų nepasiekia. Koks ilgas kelias nuo Vyriausybės rūmų iki Metalo g.23a (čia įsikūręs Romų visuomenės centras) netgi tada, kai prašoma visai nedaug...
PIANO. LT salė klauso koncerto, skirto romų holokausto aukoms atminti
Pasibaigus oficialiajai daliai, maldos žodžius, skirtus romų holokausto aukoms, atkartojo Visų Šventųjų bažnyčios skliautai Vilniuje, o vakare koncertų salėje PIANO.LT skambėjo “Romų sielos muzika” romų, rusų kalbomis. Dainavo jaunieji romų talentai: Leonidas Kasparavičius, Konsuela, Aliona, Rožė, o jiems - ir žodžiais, ir aplodismentais - pritarė gausiai salėje susirinkę žiūrovai.
Jaunųjų romų dainų atlikėjų balsai plojimų palydėti. Nuotraukos straipsnio autoriaus ir fotografo Andrejaus Timko
Atgal
