In memoriam
07 18. Darius ir Girėnas į Lietuvą skrido
Vytautas Baškys
Liepa – vasarvidžio mėnuo, nužymėtas saulės ir istorinio karščio. Trys XX amžiaus 1933 metų liepos 15 – 17 dienos didelių vilčių ir lūkesčių su didvyrių Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą atmintim įėjo į Lietuvos istoriją. Liepos 17-oji paskelbtaPasaulio lietuvių vienybės diena.
Lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas valia ir ryžtu pakilo nepaprastam žygdarbiui.Po atkaklaus pasiruošimo 1933 metų liepos 15 dieną lietuviai Lietuvoje ir pasaulyje užgniaužė kvapą – lakūnai pakilo iš Niujorko įspūdingam skrydžiui per Atlantą į Lietuvą.
Erdvūs Atlanto vandenys visą dieną plytėjo po „Lituanica“ įvardinto lėktuvo sparnais. Praėjus 8 val. 48 minutėms, skrendant virš Niūfaundlendo salos, lakūnai išmetė raštelį – „Lėktuvas skrenda sėkmingai, o jo pilotai jaučiasi gerai“. Tai buvo paskutinė lietuvių informacija. Atlanto erdvės sėkmingai įveiktos. Lakūnai ties Airija pasuko šiauriau ir per Škotiją, Šiaurės jūrą pasiekė Vokietiją. Naktį iš liepos 16 į 17 d. artėjant prie Lenkijos sienos užklupo audra.
Tuo metu susirinkusi žmonių minia Aleksoto oro uoste laukė pasirodant didvyrių. Į Kauną lėktuvas turėjo atskristi apie 2–3 valandą nakties. Liepos 16 d. vakare buvo uždegti Kauno radijo stoties stiebų žibintai, ore patruliavo karo aviacijos lėktuvas. Tačiau ir liepos 17 d. „Lituanica“ nepasirodė. Lietuvai ELTA atstovas Berlyne pranešė, jog „Lituanica“ sudužo netoli Soldino. Paaiškėjo, jog skrendant virš Soldino apylinkių lakūnai ieškojo nusileidimo vietos, lėktuvas miške užkliudė medžių viršūnes, nulaužė kelis medžius ir liepos 17 d. 0 val. 36 min. ( Berlyno laiku) – sudužo, lakūnai žuvo šalia Kuhdamo kaimo (dabar - Pščelniko, Lenkija).
Liepos 19 d. lakūnų kūnai su karstais buvo nuvežti į Štetiną, o iš ten – bendrovės „Deruluftas“ lėktuvu vokiečiai su deramą pagarba atskraidino į Kauną. Lėktuvas su Dariaus ir Girėno karstais, triskart apskridęs miestą, nusileido Aleksoto aerodrome, kur laukė didžiulė žmonių minia. Praėjus trims mėnesiams po Dariaus ir Girėno žūties, Lietuvos ekspertai paskelbė išvadas apie "Lituanicos" katastrofos priežastis: „Katastrofa įvyko dėl sunkių atmosferinių sąlygų, prie kurių prisidėjo motoro veikimo defektai".
Atlanto vandenyno nugalėtojaitapo istorija ir legenda,kiekvieno lietuvio meilės Tėvynei simboliu, idealu pasisemti drąsos ir stiprybės iš jų žygio. Jų svarbiausias ir pagrindinis tikslas buvo iššūkis technikos pasiekimu įveikti Atlanto erdvę – išgarsinti lietuvių tautos vardą pasaulyje. Dar 1932 metais įsigiję lėktuvą pavadino ,,Lituanica” ir paskelbė viešą laišką Amerikos lietuvių visuomenei: ,,Mes skrisime į Lietuvą! Lietuvių tauta iš savo sūnų laukia drąsesnių žygių. Šiam istoriniam žygiui esame paaukoję visą savo turtą ir aukojame visas savo jėgas....”.
Aukštas ir kilnus siekis buvo ir tebėra lietuvių širdyse. Jų skrydis per Atlantą įkvepia atsigręžti į jų pačiųprieš skrydį per Atlantą surašytą testamentą: „Jaunoji Lietuva! Tavo dvasios įkvėpti, mes stengiamės tą pasirinktą uždavinį įvykdyti. Mūsų pasisekimas tegu sustiprina Tavo dvasią ir pasitikėjimą savo jėgomis ir gabumais! Bet jei Neptūnas ar galingasis audrų Perkūnas ir mums bus rūstus – pastos mums kelią į Jaunąją Lietuvą ir pašauktų LITUANICĄ pas save, – tada Tu, Jaunoji Lietuva, turėsi iš naujo ryžtis, aukotis ir pasirengti naujam žygiui...“
Dariaus ir Girėno gyvenimas ir žygdarbis tapo vienu gražiausių ir šviesiausių Lietuvos istorijoje narsos ir ryžto pavyzdžiu. Lakūnų žygis, jų tragiška mirtis tapo daugelio poetų, rašytojų, dailininkų, skulptorių, muzikų įkvėpimo šaltiniu. Greta iškiliausių minėjimų, paminklinių kūrinių susidomėjimą kelia skrydžio atgarsis jį pergyvenusių žmonių sąmonėje. Liaudies dainose lakūnų meilė Tėvynei, norui ją išgarsinti skiriami skambūs epitetai – „Amžinas skrydis“, „Sakalų giesmė“, „Sparnuoti lietuviai“. Tautosakos rinkėjai yra užrašę net dešimti dainos „Darius ir Girėnas narsūs vyrai buvo...“variantų. Bet tai dar ne viskas.
Kaip ir visa Lietuva lakūnų Dariaus ir Girėno žygdarbio aitrą jautriai patyrė I-ojo husarų pulko kariai. Prisimindamas tuos įspūdžius husaru buvęs Antanas Baškys išsaugotame karinės tarnybos meto kūrybos ir dainų rankraštyje 1936 m. įrašė eilėraštį skirtą lakūnų Dariaus ir Girėno žygdarbiui. Atminimą tais metais audrino Vokietijoje Kuhdamm (dab. Pszczelnik, Lenkija) pastatytas paminklas Lietuvos didvyriams.
Tuo įkvėpimu Antanas pakartoja populiarius liaudies dainos žodžius „Darius ir Girėnas narsūs vyrai buvo...“,tačiau jo įrašytoji daina išsiskiria savitais Vidurio Lietuvos žemaičių tarmiškais žodžiais ir savitom mintim: „Darius ir Girėnas į Lietuvą skrido, Niujorkes mieste rinkosi žmonės, Nori pamatyti pradžias kelionies, laimink močiutė savo sūnelius, kad jie pakeltų didžius vargelius. // Susiedo lakūnai į sparnuotų paukštį, Pasuko motorų, pakilo į aukštį, / Pasuko motorų paukštė sidabrinė, / nepaliko smėlio nei mažiausios žymės“. Istorinio skrydžio apdainavimas baigiasi žodžiais: „Vokiečių derliuften atvežie jų kūnus, Dariaus ir Girėno garsiojų lakūnų, / Skrenda orlaivis, riekia sirena. O mes dar laukiam Dariaus ir Girėno. / Atlydėjo Vytauto muziejų, po stiklu padėjo“.Šis tarmiškumas bei tuo metu skelbtų duomenų panaudojimas rodo, jog buvo rašyta pagal asmeninius įspūdžius neatitrūkstant nuo Lietuvą jaudinusios dainos. Eilėraštis greta dešimties liaudies dainos variantų yra vienuoliktas.
Dariaus ir Girėno žygdarbis palietė kiekvienos lietuvių šeimos gyvenimą. Kilusi visuotinė pagarba aviacijai veikė žmonių gyvenimus. Anuo metu Antano jaunesnis brolis Vladas Baškys (1914-1985) mokėsi Šiaulių mokytojų seminarijoje lietuvių kalbos, buvo įstojęs į Kauno kunigų seminariją, bet veikiamas Dariaus ir Girėno žygdarbio 1937 m. atsisakė kunigo sutanos ir įstojęs į Karo mokyklą tapo lakūnu. Atmintinas to įvykio atgarsis ir vyresniojo Antano brolio Juliaus įgyta ir saugota pagarbos didvyriams atgarsiu metalinė saldumynų dėžutė su lakūnų atvaizdais prie lėktuvo su užrašu „Lituanica“. Su ja susieti pokario metų prisiminimai, vaikystėje jaudinęs didingas vaizdas ir tai, kad šioje dėžutėje buvo saugomos jo karo tarnybos, šeimos ir giminės nuotraukos.
Kiekvienas kylame į savo gyvenimo aukštį. Dariaus ir Girėno žygdarbis tapo išskirtiniu lietuvių tautos įvykiu. Žygdarbis toks aukštas ir kilnus jog neturi prieštarų, tapo idealu kilnaus tikslo prasmei. Jausdami tai turime įkvėpimą mokytis iš jų didvyriškų savybių – meilės gimtajam kraštui. Tokia tai ryški, tauri ir valinga Dariaus ir Girėno didvyriško skrydžio galia teikia mūsų jausmamsvalios būti saviems savo protėvių žemėje. Šis lakūnų žygis labai suartino lietuvius visame pasaulyje –liepos 17-oji švenčiama Pasaulio lietuvių vienybės diena.
Atgal
