VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

In memoriam

05 20. Netekome aktoriaus Antano Šurnos

Š. m. gegužės 19 d., eidamas 75-uosius metus, mirė teatro ir kino aktorius Antanas Šurna. Žymus Lietuvos aktorius sukūrė daugiau kaip 50 įsimintinų teatro ir kino vaidmenų.

Valstybiniame jaunimo teatre aktorius dirbo nuo pat jo įsikūrimo pradžios. 1966 m. pirmajame teatro spektaklyje – W. Shakespeare’o „Romeo ir Džiuljeta“ – A. Šurna vaidino jaunąjį Romeo. Paskutinis jo vaidmuo buvo sukurtas dar šių metų vasarį Arvydo Lebeliūno režisuotame spektaklyje „Pabaigos pradžia“. 2000 m. aktoriui buvo skirtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5 laipsnio ordinas, 2012 m. įtekta Vyriausybinė kultūros ir meno premija.

A. Šurna gimė 1940 m. kovo 27 d. Kaune. 1958 m. įstojo į Lietuvos valstybinės konservatorijos Teatrinį fakultetą. Po kelerių metų A. Šurną paskyrė Juozo Rudzinsko asistentu Mokomajame teatre, kuriame jis pradėjo aktoriaus karjerą. 1963 m. vienerius metus dirbo Kauno valstybiniame dramos teatre, o 1964 m. išvyko į Šiaulių dramos teatrą.

Kūrybinis aktoriaus kelias Valstybiniame jaunimo teatre siejasi su Aurelijos Ragauskaitės, Vytauto Čibiro, Dalios Tamulevičiūtės, Ginto Žilio ir kitų režisierių darbais. 1992–1997 m. A. Šurna vadovavo Valstybiniam jaunimo teatrui vienu sudėtingiausių laikotarpių.

Paskutinieji A. Šurnos vaidmenys – tai mokytojas Labutis spektaklyje „Patriotai“ (rež. J. Vaitkus, 2008), Namo šeimininkas spektaklyje „Raštininkas Bartlbis“ (rež. R. Kazlas, 2010), Daktaras Spivis spektaklyje „Skrydis virš gegutės lizdo“ (rež. V. Griško, 2011), Durininkas spektaklyje „Kovos klubas“ (rež. V. Bareikis, 2012), Virdžilas spektaklyje „Pabaigos pradžia“ (rež. A. Lebeliūnas, 2014).

Kine A. Šurna debiutavo jaunojo Rimšos vaidmeniu režisieriaus Vytauto Žalakevičiaus filme „Vienos dienos kronika“ (1963). Vėliau vaidino daugelyje filmų, sukurtų garsiausių Lietuvos kino režisierių – Arūno Žebriūno, Marijono Giedrio, Algimanto Puipos, Raimondo Vabalo, Gyčio Lukšo, Almanto Grikevičiaus, taip pat televizijos režisierių – Broniaus Morkevičiaus, Sauliaus Vosyliaus ir kt.

Garsiausi aktoriaus vaidmenys – Herkus Mantas („Herkus Mantas“, rež. Marijonas Giedrys, 1972), Kaminskas („Riešutų duona“, rež. Arūnas Žebriūnas, 1977), tėvas („Moteris ir keturi jos vyrai“, rež. A. Puipa, 1983) bei kiti.

Į populiarumo aukštumas garsųjį aktorių pakylėjo visų laikų žinomiausias lietuviškas serialas „Giminės“, kuriame aktorius atliko vieną pagrindinių vaidmenų. A. Šurna pastebėjo, jog bene ilgiausiai žmonės jį tapatino būtent su Antanu Šepučiu: „Net gatvėje Šepučiu šaukdavo, – sakydavo aktorius. – Man tai – savotiškas pripažinimas, gal net didesnis nei laiškų rašymas, komplimentų žėrimas ar gėlių teikimas.“

AKTORIUS BUS PAŠARVOTAS GEGUŽĖS 21 D. VALSTYBINIO JAUNIMO TEATRO DIDŽIOJOJE SCENOJE.

VISUOMENĖS LANKYMAS GEGUŽĖS 21 D. NUO 15 IKI 21 VAL. , GEGUŽĖS 22 D. NUO 10 IKI 14 VAL. ĮĖJIMAS PRO PARADINES  DURIS.

LAIDOTUVĖS GEGUŽĖS 22 D. 14 VAL. ANTAKALNIO KAPINĖSE, MENININKŲ KALNELYJE.

Atgal