VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Gamta

12.12. Vakarinio Gedimino kalno šlaito būklė - nestabili, pietrytinio - kritinė

Po antradienį įvykusio posėdžio dėl Vilniaus Gedimino kalno padėties Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijai ir Kultūros ministerijai siūloma neatšaukti ekstremaliosios padėties.

Toks sprendimas priimtas, atsižvelgiant į atliktus darbus ir dabartinę Gedimino kalno padėtį.

Vakarinio Gedimino kalno šlaito būklė - nestabili, pietrytinio - kritinė. Eltos nuotr.

Kaip konstatuota susitikime, Vilniaus Gedimino kalno pietrytinio šlaito būklė išlieka kritinė, todėl išlieka grėsmė, kad gali būti naujų nuošliaužų pietrytiniame šlaite, kuris nėra stabilus.

Pasak vidaus reikalų ministro patarėjo Karolio Vaitkevičiaus, kalno būklės stebėjimą atliekanti Kultūros ministerija (KM) turi pateikti stabilizavimo priemonių planą Vyriausybės komisijoje artimiausiu metu. 

Pasak Kultūros ministerijos (KM), Gedimino kalno šiaurinis šlaitas stabilizuotas. Iki 2018 metų spalio mėnesio baigti Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbai, didžiausios rizikos nuošliaužoms susiformuoti yra Gedimino kalno vakariniame ir pietrytiniame šlaituose.

Vakarinio šlaito būklė vertinama kaip nestabili. Pietrytinio šlaito būklė vertinama kaip kritinė. Vakariniame ir pietrytiniame šlaituose pritaikytos įmanomos stabilizavimo priemonės yra trumpalaikio poveikio.

Iki Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdžio specialiai Kultūros paveldo departamento direktoriaus įsakymu sudarytai tvarkybos darbų priėmimo komisijai apžiūrėjus ir įvertinus Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbus, buvo galutinai užbaigtas 15 mėnesių trukęs projektas.

Per daugiau nei metus atkurtas Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito reljefas, įrengta vandens drenavimo sistema, atlikti esamų rostverkų avarijos grėsmės šalinimo darbai, požeminio tunelio išėjimo konservavimo darbai, šlaito apželdinimo ir laistymo priemonių bei kalno šlaitų ir statinių stebėsenos sistemos įrengimo darbai. 

Taip pat sutvarkyta šiaurinė atraminė siena su parapetu ir senojo arsenalo vakarinio korpuso galinė siena.

valstybės lygio ekstremalią situaciją dėl Gedimino kalno nuošliaužų Vilniaus piliavietės teritorijoje Vyriausybė nutarė skelbti prieš metus.

Dar pusmečiu anksčiau Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė ekstremalią situaciją šioje teritorijoje. Pagal Civilinės saugos įstatymo nuostatas, jei savivaldybės lygmens ekstremali situacija trunka ilgiau kaip 6 mėnesius, tai turi būti laikoma valstybės lygio ekstremalia situacija.

Gedimino kalnas arba Pilies kalnas - erozinė kalva Vilniuje, Neries kairiajame krante, prie Neries ir Vilnios santakos, priklausanti Vilniaus pilių kultūriniam rezervatui. 

Gedimino kalnas per daugelį šimtmečių apgriuvo, jo griuvimas buvo vienas iš fortifikacijos veiksnių, o jo nuošliaužos atliko vieną iš gynybinių funkcijų. 

Kalnas buvo be medžių, bet XX a. pabaigoje buvo visiškai užaugęs medžiais, kurie 2011-2013 metais buvo visiškai iškirsti.

2016 metų vasarį, atitirpus ir įmirkus dirvožemiui, Gedimino kalno šlaituose ėmė rastis nuošliaužos ir įgriuvos. Per 2016-2017 metus nuošliaužų susidarė dar daugiau, imtasi kalno gelbėjimo darbų. 

Manoma, kad nuošliaužų susidarymui įtaką galėjo padaryti ant kalno šlaito įrengtas funikulierius, papėdėje atstatyti Valdovų rūmai.

Atgal