VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Gamta

09.01. Baltijos pajūrio dangaus kontrastų žavesys

Vytautas Baškys

 

Giedras 2018 metų rugpjūtis pažėręs vasaros kaitros atvėrė ir kitokį padangės vaizdą. Akistatoje Baltijos pajūrio pavakarės dangaus kompozicija, – linijų ir spalvų kontrastai bei šviesos prieblandos niuansai tarsi Čiurlionio kūriniuose nuteikia iškilumo pajautai, siekiui įminti neįmintą prasmę. Savitos erdvės plotmės atveria nevienareikšmį jų vertinimą. Viena grožėtis vakaro padangės vaizdu ir kita, – žmogaus žvilgsnis, aprėpdamas erdvę, nuteikia susimastyti apie dangaus, jūros ir žemės slėpinius, perėjimą į kitą sferą, į kitą suvokimą.

Nuotraukoje užfiksuotas saulėlydžio vaizdas ties Jūrmala sudėtingas, bet dėkingas prasminiam sureikšminimui. Nuo įstabaus vaizdo išsiplečia akys. O ką ši vaizdo struktūra iš tiesų reiškia? Gamtos ir vizijų fragmentai netikėta vaizdo prasme dar labiau akcentuoja slėpiningą nuotaiką, kuri filosofui intuityviu mąstymu padeda ištrūkti iš formalios logikos gniaužtų, o menininkui atsiveria kūrybinės minties begalybę. Toje debesų architektūroje išsiskiria ryškiai priešingos nuotaikos, kurios ir žadina nevienareikšmes nuotaikas. Filosofo pastebėjimo ir vertinimo požiūriu – žvelgi žmogus ir jauti, kad tarp dangaus, jūros, žemės yra prasmės, kad verta bandyti suprasti.

Baltijos kraštovaizdis nuo Klaipėdos iki Talino turi savitą padangės architektūrą. Akivaizdoje į vasaros gaivos erdvę veržiasi iš tolių atsklidęs tamsus debesų šuoras. Padvelkia ypatinga laiko bei vėjo veikiama būsena. Sukilusios minčių gijos skverbiasi į erdvės klodus bei žmonių statišką dinamiškumą ir nuteikia įžvelgti juose žemišką prasmę. Saulės spinduliuotė mintimis ir nuotaika primena praeitį, kelius kuriais atėjome. Gamta ir Aš, vasaros bei artėjančio rudens pranašas susisieja lemtimi, kada likimas iš būsimo laiko numeta mums praeities vertybių auksinį puslapį, kurį filosofas Vytautas Kavolis pavadino miglota patirtimi ir vertino civilizacijos rango problemą: „neaišku, kas vyksta įtampoje tarp praeities ir ateities, kai ateitį atskleidžia sugrįžimas į praeitį ir archajiška vizija tampa ateities rodikliu”.

Vaizdas daugeliu gijų susisieja su gilesne praeitimi. Dėmesys nuklysta link horizonto, kur pasirodo tamsių debesų prislėpta saulė, o jos šviesos atspalviai kaip aidas atkartoja tai, kas pajūryje yra tikra bei slėpininga, teikia galimybę pajausti pasaulio sąrangą, jos esmę, nuo ko viskas prasideda. Kontrastingas rausvos ir juodos spalvų pajūrio padangės debesų klodas tarsi 1236 metais įvykusio Saulės mūšio atgarsis padvelkia tų įvykių atodanga Baltijos krašto vienybe, Saulės pergale Lietuvos karalystės iškilimui Europoje. Rugsėjo 22-oji Lietuvoje ir Latvijoje įtvirtinta Baltų vienybės diena.

Vasaros kontrastai Baltijos pajūryje. Lauryno Baškio nuotrauka 2018 m. rugpjūtis

Nuotraukoje užfiksuotas saulėlydžio vaizdas ties Jūrmala sudėtingas, bet dėkingas prasminiam sureikšminimui. Nuo įstabaus vaizdo išsiplečia akys. O ką ši vaizdo struktūra iš tiesų reiškia? Gamtos ir vizijų fragmentai netikėta vaizdo prasme dar labiau akcentuoja slėpiningą nuotaiką, kuri filosofui intuityviu mąstymu padeda ištrūkti iš formalios logikos gniaužtų, o menininkui atsiveria kūrybinės minties begalybę. Toje debesų architektūroje išsiskiria ryškiai priešingos nuotaikos, kurios ir žadina nevienareikšmes nuotaikas. Filosofo pastebėjimo ir vertinimo požiūriu – žvelgi žmogus ir jauti, kad tarp dangaus, jūros, žemės yra prasmės, kad verta bandyti suprasti.

Baltijos kraštovaizdis nuo Klaipėdos iki Talino turi savitą padangės architektūrą. Akivaizdoje į vasaros gaivos erdvę veržiasi iš tolių atsklidęs tamsus debesų šuoras. Padvelkia ypatinga laiko bei vėjo veikiama būsena. Sukilusios minčių gijos skverbiasi į erdvės klodus bei žmonių statišką dinamiškumą ir nuteikia įžvelgti juose žemišką prasmę. Saulės spinduliuotė mintimis ir nuotaika primena praeitį, kelius kuriais atėjome. Gamta ir Aš, vasaros bei artėjančio rudens pranašas susisieja lemtimi, kada likimas iš būsimo laiko numeta mums praeities vertybių auksinį puslapį, kurį filosofas Vytautas Kavolis pavadino miglota patirtimi ir vertino civilizacijos rango problemą: „neaišku, kas vyksta įtampoje tarp praeities ir ateities, kai ateitį atskleidžia sugrįžimas į praeitį ir archajiška vizija tampa ateities rodikliu”.

Vaizdas daugeliu gijų susisieja su gilesne praeitimi. Dėmesys nuklysta link horizonto, kur pasirodo tamsių debesų prislėpta saulė, o jos šviesos atspalviai kaip aidas atkartoja tai, kas pajūryje yra tikra bei slėpininga, teikia galimybę pajausti pasaulio sąrangą, jos esmę, nuo ko viskas prasideda. Kontrastingas rausvos ir juodos spalvų pajūrio padangės debesų klodas tarsi 1236 metais įvykusio Saulės mūšio atgarsis padvelkia tų įvykių atodanga Baltijos krašto vienybe, Saulės pergale Lietuvos karalystės iškilimui Europoje. Rugsėjo 22-oji Lietuvoje ir Latvijoje įtvirtinta Baltų vienybės diena.

Gamtos ir gyvenimo reiškinių momentas, debesys netikėtu struktūros bei spalviniu dariniu primena, jog iki šių dienų mumyse gludi protėvių jausmai, kurie pajūrio kraštovaizdyje atsiveria apkraštuotu saulėlydžiu. Tai momentas, kada poeto siela žadina giliausius vaizduotės klodus, o vaizduotė jausminiu Roberto Keturakio įvaizdžiu suartina: „Kalba su tavim beribis ir belaikis švytėjimas, prieš jį suklumpa protas, bet glaudžiasi prie tos šviesos širdis". Iš tų akimirkų pasiimame viltį, kuri kartais sutrauko grandines ir išvaduoja nuo išklaipytos istorijos ir jos vietoje pastato šviesos rūmus.

Rugpjūtyje dangaus erdvėje sodrių spalvų kontrastas, peizažo spalvos ir laiko sąsaja nuteikia dar kartą pajausti ir 1998 metų rugpjūtyje surengto Baltijos krašto valstybių Baltijos kelio laisvės nuotaiką, primena, jog tik susitelkimas, vienybė ir ryžtas padeda mums išsaugoti pamatines vertybes, skatina kurti saugų kraštą. Todėl padangės vaizde slenkantis tamsus debesų šuoras lyg perduoda mums žinią – visada būti budriems. Sieloje nerimas, prie laisvės vėliavų pririšamas juodas kaspinas istorine patirtimi byloja klastas. Argi Lietuvoje kas nors gedi Molotovo-Ribentropo niekinio akto, argi siekia juo užgesinti žmonių širdyse patirtą laisvės liepsną, susitelkimo pakilumą ir griauti Baltijos krašto žmonių vienybę.

Tai vis atminimo kibirkštys, kurios primena pajūryje praleistas dienas, sukelia ilgesį. Laikas, kaip ir pati gamta šiuo metu laukia permainos, dar norisi džiaugtis saulėtu dangumi, dar yra laiko, bet debesų permainos primena, jog giedrias nuotaikas perims ruduo. Laikas primena, jog metų sezonų kaita nuteikia gyventi vienybėje su įprasminta gamta ir kas kartą pradėti amžiais besidriekiantį vis naują gyvenimo etapą.

 

Atgal