VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Gamta

08.21. Žuvininkystės produktai – vieni iš labiausiai klastojamų maisto produktų pasaulyje

Kova su žuvininkystės produktų klastotėmis yra sudėtinga užduotis tarptautiniu lygmeniu, todėl 2018 m. Maisto ir žemės ūkio organizacija (angl. Food and Agriculture Organization – FAO) išleido apžvalgą apie maisto klastotes žuvininkystės sektoriuje.

Pixabay nuotr.

Apžvalgoje teigiama, kad remiantis mokslinėje literatūroje ir populiariose žiniasklaidos priemonėse paskelbtų ataskaitų ir apžvalgų per pastarąjį dešimtmetį gausa, žuvų klastojimas neženklinant ir pakeičiant žuvų rūšis yra plačiai paplitusi problema tiek nacionalinėse, tiek tarptautinėse žuvų ir žuvininkystės produktų rinkose.

Išsivysčiusiose šalyse problemos mastas yra ištirtas ir apie jį skelbiama, tuo tarpu apie žuvų klastotes besivystančiose šalyse žinoma daug mažiau.

Apžvalgoje pabrėžiama, kad žuvininkystės pramonei būtina sukurti ir įdiegti pažeidžiamumo atsirasti žuvų klastotėms vertinimo sistemas, siekiant nustatyti potencialų žuvų klastočių šaltinį tiekimo grandinėse ir teikti pirmenybę kontrolės priemonėms, sumažinančioms riziką įsigyti suklastotų žaliavų ar sudedamųjų dalių. Taip pat, nustatant žuvų vartojimo klastotes, reikalingas nacionalinių maisto kontrolės programų stiprinimas, efektyvus, moksliniais tyrimais pagrįstas atsekamumo sistemų vystymas, geresnis tyrimo metodų žuvų tapatumui nustatymas.

Šiuo metu stebima didelė elektroninės prekybos plėtra ir nuolat augantis maisto produktų pardavimas internetu, kuris atveria platesnes galimybes apgaulingai prekiauti žuvimi. Siekiant kovoti su žuvų klastotėmis, reikia tobulinti atsekamumo sistemas, leidžiančias patikimai atsekti žuvis nuo jų sugavimo taško iki vartotojų stalo. Pasak FAO, dabartinės atsekamumo sistemos remiasi „popieriniu“ keliu – dokumentais, tokiais kaip geografinė kilmė, rūšis ir laivų registracijos duomenys. Ankstesnių maisto klastočių atvejai (pvz.: arklienos skandalas Europoje) parodė, kad tokie dokumentai gali būti suklastoti.

Apžvalgoje teigiama, kad maisto produktų klastotėmis laikomos veikos (produkto kiekio, svorio, savybių, kilmės, ženklinimo, atsekamumo ir pan. klastojimas), kai maisto produktai neteisėtai patenka į rinką, dažniausiai dėl finansinės naudos siekiant apgauti vartotojus.

2015 metais Interpol‘o ataskaitoje apie maisto produktų klastojimo mastą 57 tirtose šalyse, nurodoma, kad žuvininkystės produktai yra ypač imlūs klastojimui. Žuvys (jūrinės, gėlavandenės, natūraliai augančios, dirbtinai auginamos, moliuskai ir vėžiagyviai) yra trečioje rizikos kategorijoje tarp labiausiai klastojamų maisto produktų.

FAO paskelbtoje apžvalgoje nurodomi šie dažniausi žuvininkystės produktų klastojimo būdai:

*žuvų rūšių substitucija (pakeitimas), kai, siekiant finansinės naudos, aukštesnės maistinės ar ekonominės vertės žuvų rūšys pakeičiamos mažesnės vertės žuvų rūšimis arba, vengiant mokesčių, aukštesnės ekonominės vertės žuvų rūšys deklaruojamos kaip mažesnės ekonominės vertės žuvų rūšys;

*klaidingas žuvų kilmės (sugavimo zonos) žymėjimas, kai siekiama nuslėpti nelegaliai sugautų žuvų geografinę vietovę;

*prekyba padirbtais žuvininkystės produktais, kai legalaus gamintojo prekės ženklas yra suklastojamas;

*nedeklaruojamas maisto priedų, tokių kaip vandenį rišančios medžiagos, naudojimas apgaulingai padidinant produktų svorį;

*neteisėtas maisto priedų, tokių kaip anglies monoksidas, naudojimas siekiant pagerinti žuvų produktų vizualinę kokybę;

*šaldytų produktų papildymas vandens glazūra, siekiant padidinti svorį;

*klaidingas žuvininkystės produktų sudedamųjų dalių (pvz., tešlos ar džiūvėsių) žymėjimas, siekiant apgaulingai padidinti grynos žuvies svorį produkte.

Nepriklausomai nuo žuvininkystės produktų klastojimo būdo, tai gali sukelti neigiamą poveikį vartotojų sveikatai, kenkia pasitikėjimui sąžininga rinka ir konkurencija, gali turėti rimtų pasekmių žuvininkystės valdymui ir žuvininkystės pramonei, žuvų išteklių būklei ir jų naudojimo tvarumui.

Nustatyti žuvininkystės produktų klastotes, ypač žuvų rūšies tapatumą, kai žuvis tyrimui pateikiama po pirminio apdorojimo (išskrosta, pašalinta galva ir pelekais) ilgą laiką buvo gana sudėtinga. Tačiau atsiradus naujam molekulinės biologijos tyrimo metodui, kai žuvies rūšis identifikuojama DNR brūkšniniu kodavimu, tai galima atlikti greitai ir patikimai. Pažymėtina, kad šiuo metodu žuvų rūšys identifikuojamos nepriklausomai nuo žuvų perdirbimo ar apdorojimo būdo.

Žuvų DNR tyrimai Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Molekulinės biologijos ir GMO tyrimų skyriuje 2015 m. įdiegti modernūs tyrimo metodai žuvų rūšių nustatymui. Jau kelerius metus yra akredituotas ir naudojamas žuvų rūšių identifikavimas neperdirbtuose ar perdirbtuose žuvininkystės ir akvakultūros produktuose DNR brūkšniniu kodavimu.

Nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2017 m. birželio mėn. Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute žuvų DNR nustatymui buvo ištirti 93 mėginiai. Reikalavimų neatitiko 2mėginiai. 2017 m. 1 mėginyje nustatyta žuvų rūšis neatitiko produkto ženklinime deklaruotos žuvų rūšies – vietoje žuvies konservų etiketėje nurodytų sardinių (lot. Sardina pilchardus)buvo nustatytos rytinės silkės (lot. Clupea pallasii). 2018 m. 1 mėginyje vietoje žuvies konservų etiketėje nurodytų sardinių (lot.Sardina pilchardus) buvo nustatytos sardinėlės (lot. Sardinella aurita).

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas

Atgal