VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Gamta

03.06. Žalsvasis šaltinis bus naujai pritaikytas lankymui

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, vykdydama projektą „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti (I)“, ketina naujai pritaikyti lankymui unikalųjį Žalsvąjį šaltinį, esantį Pasvalyje. Žalsvasis šaltinis – giliausias Lietuvos urvas, kurio gylis – apie 20 metrų. Tai valstybės saugoma gamtos paveldo vertybė.

Žalsvasis šaltinis – giliausias Lietuvos urvas. Lietuvos geologijos tarnybos atchyvo nuotr.

Kairiajame Lėvens upės krante esantis Žalsvasis šaltinis ištryško apie 1960 metus atsivėrusioje smegduobėje. Iš jos ištekančio šaltinio dugnas padengtas žalsvo atspalvio nuosėdomis, suteikiančioms šaltinio vandeniui žalsvą atspalvį. Tad dėl savo gražios spalvos ir pavadintas Žalsvuoju šaltiniu. Šaltinis palaiko pastovią urve esančio vandens temperatūrą, todėl jis niekada neužšąla. Vanduo skaidrus, šaltas, turi sieros vandenilio kvapą.

Smegduobės, iš kurios išteka šaltinis, šonuose matosi pavieniai gipso ir dolomito gabalai. Urvas prasideda giliu šuliniu, kuris susidūrus su akmenų ir nuolaužų krūva skyla dviem kryptimis – į „Saulėtąją“ ir „Aenigma“  (lot. paslaptis)  sales.

Pasakojama, kad šaltinio atsivėrimo metu ten buvo svirnelis, į kurį vieną naktį netikėtai pradėjo plūsti vanduo. Žmonės, norėdami sustabdyti vandenį, vertė akmenis į duobę, bet duobės užverti nepavyko.

Urvas, kuris paviršiuje siekia 5 metrų plotį, aptvertas akmenine tvorele, saugančia neatsargius lankytojus. Tačiau pastaruoju metu vanduo apardė šaltinio krantus ir buvo nuspręsta šį unikalų šaltinį, kuris įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą „Factum“ kaip giliausias Lietuvos urvas, tvarkyti ir pritaikyti lankymui.

 

Atgal