VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Gamta

09.25. ASOCIACIJŲ SĄJUNGA „ŽUVININKŲ RŪMAI“

„ŽUVININKŲ RŪMAI“ THE ALLIANCE OF ASSOCIATIONS

L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius, tel. 8676 38465, e. p. leonaslabora@gmail.com

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBAI

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Pirmininkui Ramūnui Karbauskiui  

Tėvynęs sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Pirmininkui Gabrieliui Landsbergiui

Lietuvos socialdemokratų partijos Pirmininkui Gintautui Paluckui

Partijos “Tvarka ir teisingumas” Pirmininkui Remigijui Žemaitaičiui

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos Pirmininkui Valdemarui Tomaševskiui

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos Pirmininkui Artūrui Černiauskui

Lietuvos savivaldybių asociacijos PirmininkuiRičardui Malinauskui

Savivaldybių merams, seiniūnams ir seniūnaičiams

Partijų ir profesinių sąjungų organizacijoms

LR Seimo nariams

Žiniasklaidai        

ŽINIAI:

Jos Ekscelencijai LR Prezidentei  Daliai Grybauskaitei

LR Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui

LR Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui

LR  Žemės ūkio ministrui Broniui Markauskui

LR Aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui

LR Seimo Kaimo reikalų komiteto Pirmininkui Andriejui Stančikui

LR Seimo Aplinkosapsaugos komiteto Pirmininkui Kęstučiui Mažeikai

LR sociialinės apsaugosir darbo ministruiLinui Kukuraičiui

 DĖL VERSLINĖS ŽVEJYBOS LIETUVOJE      

Vilnius,  2017-09-25         

Gerbiamieji partijų  ir profsąjungų vadovai, politikai, partiečiai ir profsąjungiečiai bei savivaldos atstovams PIRMĄ KARTĄ KREIPIAMĖS Į JUS TEIGDAMI, kad politikai valdžią paėmė rinkėjams pateikę žmones dominančias programas, tarp kurių viena iš pagrindinių yra bedarbystės mažinimas, naujų darbo vietų kūrimas, socialinės atskirties mažinimas. Profesinės sąjungos visada kovojo dėl įstatymų laikymosi ir jų tobulinimo bei žmonių gerovės. Gerbiamieji savivaldybių merai, seniūnai ir seniūnaičiai – Jūs taip pat vaidinate milžinišką rolę kovoje dėl žmonių gerovės.

Aplinkos ministerija verslinę žvejybą leidžia tik  Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje, o kituose vidaus vandens telkiniuose verslinė žvejyba draudžiama.  Žvejai verslininkai Kuršių mariose sugauna apie 90 proc. žuvų, o kituose vidaus vandens telkiniuoise sugauna apie 10 proc.

Lietuvos teritorijoje yra 2621 kv. kilometrų vidaus vandens telkinių, tarp kurių ežerai užima 47 proc. – 1232 kv. km., Kuršių marios 22 proc. – 576 kv. km.,  upės 18  proc.  –  472 kv. km. ir tvenkiniai 13 proc. – 341 kv. km. Detaliau atrodytų taip -  yra apie 3000 ežerų, apie 1500 tvenkinių ir apie 29 tūkst. upių, upelių bei kanalų ir Kuršių marios. 

 ATKREIPIAME DĖMESĮ, kad vidaus vandenų verslinė žvejyba,  išskyrus Kuršių marias ir Nemuno žemupį iki 2015-01-01galima buvo vykdyti tik maždaug 30-yje ežerų ir tvenkinių. Nuo 2015-01-01 verslinė žvejyba NELEIDŽIAMA, išskyrus Kuršių marias ir Nemuno žemupį.

Verslinę žvejybą reguliuoja Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymas, kurio 2 straipsnio 30-ame punkte rašoma:  Verslinė žvejyba – žvejyba verslinės žvejybos įrankiais pagal nustatytą tvarką, 6 straipsnio 1-me punkte rašoma:  Žvejybos reglamentavimo priemonės nustatomos ir taikomos remiantis žuvininkystės tyrimų duomenimis, 14-to straipsnio 1-me punkte aiškinama, kad  verslinė žvejyba vidaus vandenyse leidžiama tik privačiuose ir didesniuose kaip 200 ha vidaus vandenų telkiniuose.

ŠIAME LAIŠKE KALBAMA apie tai, kad Kuršių marių žvejai verslininkai, mariose užimančio 22 proc. Lietuvos vidaus vandenų sugauna apie 90 proc. žuvų, o likusiuose vidaus vandenyse žvejai verslininkai sugauna apie 10 proc. žuvų. PAŽYMĖTINA, kad tuose 2045 kv. km. vandens telkiniuose VERSLINĖ ŽVEJYBA DRAUDŽIAMA. Daugybei kyla klausimai KODĖL TOKIUOSE MILŽINIŠKUOSE PLOTUOSE DRAUDŽIAMA VERSLINĖ ŽVEJYBA???!!! Daugeliui  kyla klausimai kodėl tik Kuršių marių 576 kv. km. leidžiama sužvejoti 90 proc. žuvų, o likusiuose   4 KARTUS  didesniuose plotuose leidžiama sužvejoti tik 10 proc.

Mes 7 metus nuolatos kalbame,  rašome ir prašome ne tik Kuršių mariose leisti verslinę žvejybą ir gaudyti ešerius, karosus, lydekas, lynus, karšius, starkius, kuojas, plakius, raudes ir kitas gėlavandenes žuvis.

Aplinkos ministerija savo atsakymuose, manytina, kad išsisukti ir paniekinti mus,  aggauti, atsakingiausias institucijas ir politikus aiškina apie žvejybą Europos Sąjungoje, Baltijos jūroje, Baltijos priekrantėje, Kuršių mariose, polderiuose, apie stintų žvejybą Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje, apie nėgių ir ungurių žvejybą, apie mėgėjų žvejybą, apie verslinės žvejybos nenaudingumą ir neefektyvumą, apie akvakultūroje išaugintas žuvis, apie žuvininkystės produktų rinką, kad žvejai verslininkai nualino vandens telkinius ir brakonieriauja, pateikia įvairiausias diagramas. Jie bando tapatinti verslinę žvejybą su specializuota žvejyba ir nė karto nepaaiškino dėl neadekvačių, amoralių ir neteisėtų draudimų.

Apie tai ką čia rašome JUMS aukščiau įvardytiems „ŽINIAI“ (D. Grybauskaitei, V. Pranckiečiui ir prieš tai L. Graužinienei, V. Gedvilui, I. Degutienei, S. Skverneliui ir prieš tai A. Butkevičiui, A. Kubiliui  ir kitiems buvusiems  ministrams, LR Seimo komitetų pirmininkams vadovavusiems  nuo 2010-03-08 buvo LABAI GERAI ŽINOMA. Jiems rašantieji,  minimi verslinės žvejybos atstovai ir kitaip galvojantys negu sėdintys svarbiausiuose valstybės ir politikos krėsluose  tapo jų pajuokos, paniekinimo, pašaipos ir politinio-ekonominio-socialinio šantažo objektais.  Visi politikieriai eidami  į valdžią AIŠKINO ir padėję ranką ant LR Konstitucijos PRISIEKĖ būti teisingais, kurti naujas darbo vietas, mažinti socialinę atskirtį. Tačiau su didžiausiu džiaugsmu ir pasitenkinimu jie sunaikino dešimtis verslinės žvejybos ir su ja susijusių  verslų darbo vietų ir neleidžia  žmonėms, ypač bėdnuomenei, įsigyti rinkoje pigių gėlavandenių žuvų. PAŽYMIME, kad 1 žvejybos darbo vieta papildomai krante sukuria iki 5 darbo vietų.

Daugeliui  žinoma, kad 2007 metų birželį, kai premjeru buvo G. Kirkilas buvo pradėta ieškoti būdų uždrausti verslinę žvejybą vidaus vandenyse. Tada buvo suformuluoti verslinės žvejybos draudimo argumentai – žvejai verslininkai nualino vandens telkinius ir brakonieriauja, o žvejams mėgėjams trūksta žuvų. Buvo sutelktos gausios  kai kurių politikų ir žvejų mėgėjų pajėgos ir paskelbtas totalus karas prieš verslinę žvejybą nuolatos sugalvojant vis daugiau naujų trukdžių prieš   verslinę žvejybą ir visomis  įmanomomis priemonėmis niekinant žvejus verslininkus.

Dėl verslinės žvejybos draudimo vidaus vandenyse pastaruosius 6 metus   rašomi laiškai aukščiausioms ir atsakingiausioms Lietuvos institucijoms,  atsakingiausiems Lietuvos vadovams ir politikams bei specialistams nurodant, kad  drausti verslinę žvejybą NEGALIMA. Visame pasaulyje tame tarpe ir kaimyninėse valstybėse Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Rusijoje VALSTYBĖS lygmenyje skatinama verslinė žvejyba ir šviežiai pagautos žuvies realizacija.

 Atkreipiame dėmesį, kad mokslinikai niekada nebuvo pateikę informacijos apie verslininkų  nualintus ežerus ir tvenkinius. Kiekvienas  SVEIKAI MĄSTANTIS ir TURINTIS SAVIGARBĄ bei MOKANTIS ARITMETIKOS VEIKSMUS turėtų suprasti, kad žvejojant leidžiamuose 30-yje vandens telkiniuose negalima nualinti apie 3000 ežerų ir apie 1500 tvenkinių bei 29 tūkst. upių, upelių ir kanalų..

  2017-04-07 Aplinkos ministras K. Navickas aiškino, kad  ištyrinėtuose 384 ežeruose ir tvenkiniuose bendra žuvų biomasė 2011-2016 m. padidėjusi 1,5 karto, o vidutinis žuvies svoris padidėjo apie 1,3-1,4 karto. 

PARADOKSAS,  kai  buvo geri žuvų ištekliai ir ženklūs žuvų priaugiai, Aplinkos ministras V. Mazuronis nuo 2015-01-01 visiškai uždraudė verslinę žvejybą visuose vidaus vandens telkiniuose, iššskyrus Kuršių marias.  MAZURONIAI VISUR IR VISIEMS AIŠKINO, KAD VERSLININKAI NUALINO VANDENS TELKINIUS IR BRAKONIERIAUJA.

 Valdančiųjų siekius ir lūkesčius naikinant verslinę žvejybą įgyvendina institucijos,  parankiniai ir samdiniai. Politikai yra susikūrę pretekstų dėl verslinės žvejybos draudimo, dėl žvejų mėgėjų protegavimo ir garbinimo. Ypatingai pasižymėjo G. Kirkilas, V. Mazuronis ir L. Jonauskas. 2015-11-19 pasiekė žinia, kad aršus verslinės žvejybos draudikas  Aplinkos viceministras L. Jonauskas   delfyje paskelbė “Pataikavimas saujelei žvejų verslininkų, balsų rinkimuose nepridės, bet tikrai įsiutins gamtos mylėtojus, aplikosaugininkus ir žvejus mėgėjus”. To aiškinimu jis išreiškė daugelio partiečių rinkiminių kampanijų politines nuostatas. 2016-04-20 jo teiginį “Sakau NE verslinei žvejybai Lietuvos vidaus vandenyse” masiškai transliavo TV, “facebook” ir pan. Daugybė panašių išsireiškimų įvairiose žiniasklaidos priemonėse transliavo ir kiti verslinės žvejybos priešininkai. Šiuose teiginiuose jaučiami neapykantos ir šantažo požymiai prieš žvejus verslininkus. Šie teiginiai masiškai tiražuojami ir ypatingai jais naudojasi politikai priešrinkiminėse batalijose. Sukurti ežerų ir tvenkinių  žvejų verslininkų TRIUŠKINIMO IR NIEKINIMO MECHANIZMAI TEBĖRA GAJŪS IR DAR SU DIDESNIU ĮNIRŠIU PROPAGUOJAMI TOLIAU.  

Gerbiamieji valdantieji ir politikieriai labai rimtai pamąstykite apie L. Jonausko agitacijos  “Pataikavimas saujelei žvejų verslininkų, balsų rinkimuose nepridės” … PASEKMES.  L. Jonauskas dalyvavęs Seimo rinkimuose savo tėvonijoje Žvejų rojaus  apylinkėse GAVO PENDELĮ pirmame ture. Jam nepadėjo daugelis tonų specialiai suleistų karpių Žvejų  rojaus ežeruose. Nepadėjo nei gamtos mylėtojai, nei aplinkosaugininkai, nei žvejai mėgėjai, nei protestuotojai, nei partijos rėmėjai, nei rinkiminės sąskaitos. 

Valdantieji ir politikai šaukia - geriau išnaudoti gamtinius, proto, technikos išteklius, kurkime inovacijas ir naujas darbo vietas, gaminkime daugiau produkcijos, mažinkime socialinę atskirtį.  Seimo narys D. Kepenis 2017-02-24 Klaipėdoje suorganizavo specialią konferenciją “Žuvininikystė Lietuvoje”: ”Ar ant stalo bus šviežios žuvies”. Nei valdantieji, nei politikieriai neatsiliepė į žymiojo sveikuolio raginimus. Pigių gėlavandenių žuvų ypatingai trūksta bėdnuomenei, TAČIAU VALDŽIUSIEJI IR VALDANTIEJI VISKĄ DARO, KAD NIEKINTI IR NAIKINTI VERSLINĘ ŽVEJYBĄ. EUROPOS Sąjunga skiria Lietuvai milžiniškus pinigus, kad ant žmonių stalo būtų daugiau žuvies, o Lietuvos valdovai ir politikai VISKĄ DARO, kad kuojų, ešerių, karšių, plakių, karosų, raudžių, kas sugavimuose sudaro apie 85 proc. laimikių,   rinkoje būtų vis mažiau. Kai kas tokią politiką supranta, kaip Lietuvos naikinimo sudedamąją dalį.

 Pasaulyje žinoma, kad įrenginėjant dirbtines nerštavietes, draudžiant žuvauti aktyvaus pavasarinio neršto metu, įveisiant žuvų jauniklius užaugintus specializuotose įmonėse galima ženkliai padidinti žuvų išteklius. 2017-04-07 Aplinkos ministras K. Navickas atsisakė spręsti  dirbtinių nerštaviečių įrenginėjimo klausimus, nerekomendavo pavasarinio aktyvaus neršto metu laikinai drausti kuojų, ešerių, karosų, plakių, karšių, raudžių žvejybą.  Žemės ūkio viceministras A. Bogdanovas prieš 3 mėnesius pasiūlė  2018 metais žuvivaisos apimtis sumažinti  86,1 proc. palyginus su 2017 metais. Tokie aukščiausio lygio valdančiųjų  veiksmai patvirtina siekius  SUKURTI papildomų argumentų dėl žuvų išteklių stygiaus, kad galėtų paaiškinti pageidavimus suprichvatizuoti valstybunius žuvivaisos objektus ir VISUS VANDENS TELKINIUS SKIRTI ŽVEJAMS MĖGĖJAMS. 

 2017-04-25 Aplinkos voceministras M. Norbutas aiškino, kad 15 proc. Lietuvos gyventojų tai yra žvejai mėgėjai žuvų susižvejoja patys. KYLA KLAUSIMAS, kaip likusiems 85 proc. gyventojų apsirūpinti vidaus vandenų gėlavandenėmis žuvimis, NES TOTALIAI DRAUDŽIANT VERSLINĘ ŽVEJYBĄ ŽENKLIAI MAŽĖJA RINKOS  APIMTYS, o Aukštaitijoje, Dzūkijoje, Kauno regione šių žuvų rinkai niekas netiekia. Visi žmonės ir organizacijos moka pinigus į biudžetą. Valstybė išlaiko žuvininkystę. Kyla klausimai kodėl SIEKIAMA visus vandens telkinius perduoti žvejams mėgams – t. y. PENKIOLIKAI proccentų Lietuvos gyventojams. PAKLAUSKIME ar 85 proc.Lietuvos gyventojų  ir organizacijos sutinka, kad jų lėšomis būtų šelpiami žvejai mėgėjai ir neleidžiama verslinė žvejyba rinkai???        

 Kai kurie valdininkai ir politikai džiūgauja, kad nuvarytiems nuo per didelės žemės produkcijos gamybos   ūkininkams mokamos europinės išmokos. Daugelis jau suprato šitų išmokų pasekmes – Lietuva masiškai importuoja žemės ūkio produktus, o sviesto kainos pasiekė kosmines ribas. Kai kurie žemdirbiai džiūgauja gaudami Europos paramą už NEŽEMDIRBIAVIMĄ. Lietuvos kaimas tampa liumpenproletarų oaze. Lietuvą valdantieji ir politikai verslinės žvejybos atstovus nori paversti liumpenproletarais. Lietuvą valdantiesiems ir politikams LABAI GERAI SEKASI ŽMONES PAVERSTI LIUMPENPROLETARAIS IR PASTŪMĖTI IŠ LIETUVOS.

 Dėl blogo darbo ne vienas yra nubaustas arba atleistas iš darbo. Verslinės žvejkybos naikinimas aukščiausiuose Lietuvos valdymo ir politikos sluoksniuose yra suprantamas kaip DIDŽIULĖ  PAŽANGA, kadangi didina bedarbystę, didėja socialinė atskirtis, žmonės verčiami pirkti didžiujų prekybos tinklų žuvis, o didieji tinklai paremia net politikus.

Ne vieną kartą prašėme, kad Aplinkos ministerija viešai paskeltų 384 ištyrinėtų telkinių žuvų išteklių limitų suvestinę. Pagal  vyriausybės pavedimus Aplinkos ministerija turėjo parengti vandens telkinių žuvų išteklių būklės suvestinę informaciją – tačiau Aplinkos ministerija, ignorodama pavedimus, nė karto nepateikė tokios informacijos.  Todėl mes ėmėmės iniciatyvos ir parengėme 59 vandens telkinių mokslininkų rekomenduotų žuvų sugavimus ežeruose ir tvenkiniuose didesniuose nei 200 ha lentelę  ir užfiksavome  limitus kilogramais: ešerys - 131420, karosas - 7758, lydeka – 18958, lynas – 18968, karšis – 110185, starkis -11503, kuoja -240086, plakis – 85905, raudė - 8809, kitos -122344, viso – 755936 kilogramų  (pridedame 4 lentelės lapus). Pažymime, kad didesnių kaip 200 ha vandens telkinių yra 142. Todėl prašome įpareigoti, kad Aplinkos ministerija paskelbtų ir kitų vandens telkinių žuvų išteklių suvestinę limitų lentelę.

Nesinori tikėti, kad  valdantieji Lietuvą ir toliau vykdys Aplinkos ministerijos ĮŽADUS  politikams ir žvejams mėgėjams.

VISIEMS žinoma, kad mėgėjų žvejyba turi būti SKATINAMA. Tačiau reikiamas dėmesys turi būti SKIRIAMAS  ir verslinei žvejybai ne tik Kuršių mariose. Atlikti tyrimai byloja, kad šiais metais verslinei žvejybai galima skirti 500 tonų limitų, kai Kuršių mariose sugaunama apie 1200 tonų.    

VIETOS  PO SAULE  UŽTEKS  VISIEMS.  

.                    

 

                     

                     

 

 

Atgal