VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Gamta

09.02. Dėl Gedimino kalno šlaitų tvirtinimo ir jo statinių atkūrimo

Žiniasklaidoje šiuo metu įvardijamos Gedimino kalnui iškilusios dvi svarbiausios problemos:

1.Kalno šiaurės vakarų šlaito paviršinių sluoksnių didelės apimties nuošliaužos (atsiradę 2016-2017 metais).

2.Kalno pietrytinio šlaito nuošliauža, pradėjusi ryškėti 2017 m. pavasarį.

Taip pat rimčiau atkreiptas dėmesys į kunigaikščių gotikinių rūmų sienų liekanose atsivėrusius plyšius. Be to, pastebėta, kad ties gotikinių rūmų mūrų liekanomis kalno rytinis šlaitas slenka žemyn iki 1,5cm per metus (Nacionalinio muziejaus turimi duomenys).

Gedimino kalno šlaitų paviršiuje išryškėjusios nuošliaužos žaloja valstybės simboliu tapusio kalno įvaizdį. Jos pagaliau tapo akivaizdžios ne tik Vilniaus miesto, bet ir visos šalies vadovybei. Susigriebta greitai jas spręsti, tam skiriamos milijoninės lėšos.

Tačiau ankstesniais tyrimais nustatyta, kad Gedimino kalno vakarinis bokštas palaipsniui svyra į kalno vidinės aikštelės pusę, o tai liudija, kad šlaitas šioje vietoje nėra tvirtas, gali pradėti slinkti. Maždaug prieš 20 metų buvo projektuojami ir pradėti kalno vakarinio šlaito papėdėje esančios vakarinės atraminės sienos liekanų tvirtinimo darbai. Didesniąja dalimi buvo atkasti ir Gedimino kalno vakarinėje papėdėje stovėjusio mūrinio pastato pamatai. Šio pastato ( dar vadinamo Radvilų rūmais) sienos masyviais kontraforsais, jų buvo iki 15, buvo sujungtos su kalno vakarine atramine siena. Visa tai sudarė vakarinį kalno šlaitą remiančią konstrukcinę sistemą. 1997-1999 m. atlikus dalinius kalno vakarinės atraminės sienos tvirtinimo darbus, tolimesni šią kalną remiančios konstrukcinės sistemos darbai laikinai sustojo. Mūsų nuomone, šiuo metu pradėjus rūpintis aukščiau minėtų šlaitų deformacijomis keliama būkle, ne valia užmiršti vakarinio šlaito grėsmingų problemų.

Imantis Gedimino kalno šlaitų stabilumo išsaugojimo klausimo sprendimo, būtina prisiminti Lietuvos Respublikos kultūros ministro 1999 m. kovo 6 d. Įsakymu sudarytos komisijos „Dėl Vilniaus aukštutinės ir žemutinės pilies atkūrimo panaudojimo ir priežiūros programos“ nutarimo. Komisijai vadovavo prof. A.Bumblauskas. Komisija priėjo prie bendros išvados: „Vilniaus aukštutinės ir žemutinės pilių, kaip Lietuvos valstybingumo simbolio, erdvinės tūrinės, planinės struktūros atkūrimas ir pilių reikšmę Lietuvai atitinkantis šiuolaikinis panaudojimas yra svarbus ilgalaikės valstybės kultūros politikos reiškinys...“. Taip pat Komisija siūlė: „Priimti Lietuvos Respublikos seimui sprendimą dėl Vilniaus pilių prezentacinių valdovų rūmų atkūrimo ir visos Vilniaus pilių teritorijos ateities, numatant žemutinės ir aukštutinės pilių atkūrimą“.

Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. spalio 17 d. Priėmė „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties įstatymą“. Šiuo metu Valdovų rūmų atkūrimo darbai jau baigiami.

Tačiau šiuo metu entuziastingai imantis Gedimino kalno išsaugojimo ir jų tvirtinimo darbų reikia neužmiršti ir 1999m. Kultūros ministerijos komisijos nutarimo dėl visos Aukštutinės pilies atkūrimo, t.y., atkurti gotikinius kunigaikščių rūmus, kalno aikštelės gynybinį aptvarą su neiškilusiais bokštais. Gotikinių kunigaikščių rūmų atkūrimui yra pakankamai daug autentiškų duomenų. Jų užtenka atkurti antrojo aukšto reprezentacinei salei, taip pat užtenka duomenų atkurti nerviūrinių skliautų bendrą pobūdį, pačias nerviūras ir antrojo aukšto langų aprėminimus. Čia tas atvejis (jam reikia ruoštis iš anksto), jei ateityje bus iš tiesų imtasi atkurti kunigaikščių rūmus. Todėl jau šiame kalno šlaitų tvirtinimo etape reikia paskaičiuoti natūroje neišlikusių rūmų dalių (sienų, perdangų ir kitų konstrukcijų) apkrovas ir jomis operuoti atliekant rytinio šlaito projektavimo darbus. Tuo pačiu principu reikia remtis projektuojant visų kitų šlaitų tvirtinimo darbus, t.y., paskaičiuoti aikštelės aptvaro neišlikusių dalių būsimas apkrovas.

Mūsų manymu, Gedimino kalno išsaugojimo ir ateityje neišlikusiųjų jo statinių atkūrimo klausimus spręsti turėtų specialistų grupė, sudaryta aukščiausiu vyriausybiniu lygiu.

Draugijos „Pilis“ Pilių mokslinės tarybos pirmininkas dr. Napoleonas Kitkauskas

Pilių mokslinės tarybos narys dr. Romas Batūra

Draugijos „Pilis“ pirmininkė Danutė Ulvydienė

Narys-steigėjas Edmundas Kulikauskas

Nuo redakcijos. Autoriai šį raštą 2017 m. liepos 24 dieną įteikė Lietuvos Kultūros ministerijai.

Atgal