VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Gamta

05.13. Jaunoji karta – daug pilietiškesnė, nei manėte

Gegužės 10 d. LDK Valdovų rūmuose vykusioje konferencijoje „Socialiniai mokslai šiuolaikinėje mokykloje“ apie jaunosios kartos pilietiškumą ir jį lydinčius mitus kalbėjo Karolis Žemaitis, vienas iš projekto „Misija Sibiras’16“ rengėjų ir ekspedicijos dalyvių. „Misija Sibiras“ subūrė Lietuvos mokyklų vadovus, istorijos, geografijos, ekonomikos, pilietinio ugdymo mokytojus ir ekspertus, priėmusius iššūkį pažvelgti į savo šalies ir pasaulio pažinimą jaunosios kartos akimis.

„Kiekviena karta turi savą ir unikalų santykį su Lietuvos istorija, su įvykusiais istoriniais įvykiais. Mes galime džiaugtis Lietuvos nepriklausomybe, galime laisvai keliauti ir užsiimti, kuo tik norime. Nepaisant to, mes turime ir didžiulę atsakomybę saugoti mūsų laisvę, suprasti ir vertinti informaciją, kurią gauname, išmokti gyventi kasdien besikeičiančiame pasaulyje“, – taip teigia K. Žemaitis.

„Socialiniai mokslai yra mokslai apie gyvenimą, iššūkius, su kuriais susiduria žmonės. Vadinasi, mokiniai turi išmokti labai svarbias pamokas, kuriomis vadovaudamiesi ateityje padarytų kuo mažiau klaidų. Todėl net pirmiau nei žinias, labai svarbu vaikams perduoti požiūrį apie mokslo svarbą ir neįkainojamą naudą ne tik jiems, bet ir ateities visuomenei. Jei mokytojas tai padarys profesionaliai ir įdomiai, žinių ieškos ir patys mokiniai, o mokytojui tereikės ieškoti įdomios aplinkos ir netikėtų būdų, kaip to susidomėjimo nenuslopinti“, – teigia Asta Blandė, vaikų ir paauglių psichologė, knygos „Vaikas pokyčių kelyje“ autorė.

Blandė konferencijoje pasakojo apie naujosios mokinių kartos paveikslą, kuris šiandien neretai sukelia susirūpinimą vyresniesiems.

„Natūralu, kad atsiranda kartų skirtumų ir teiginių, kad visos ateinančios kartos yra „pačios blogiausios“. Visgi kažkaip kiekviena karta randa kaip save įprasminti, atranda savo vietą istorijoje. Šiuolaikiniai jauni žmonės yra kaip niekad aktyvūs ir žingeidūs“, – teigia K. Žemaitis ir dalinasi patirtimi, kaip iš jaunimui skirto projekto „Misija Sibiras“ per dešimtmetį tapo kelias kartas jungiančiu nacionaliniu reiškiniu.

Pasak K. Žemaičio, projektas „Misija Sibiras“ tam pasitelkė pažangiausias technologines priemones, socialinius tinklus, bet svarbiausia – gyvą ir autentišką jaunų žmonių pasakojimą bei emocijas iš ekspedicijos Sibire. Ekspedicijų dalyviai patyrė, jog kalbant apie mūsų istorija ne kaip apie kažkokį tolimą reiškinį, bet procesą vykstantį čia ir dabar, santykis su ja lieka gerokai gilesnis. Su tuo sutinka ir švietimo ekspertai: pažinimo ir atradimų keliu turi pasukti visų socialinių mokslų ugdymas mokyklose – ir istorijos bei politologijos, ir geografijos ar ekonomikos.

Atgal