Europos Sąjunga
05 31. Europos Komisija rekomenduos Tarybai anuliuoti perviršinio biudžeto deficito procedūrą Lietuvai
Gabrielius Mykolaitis
Europos Komisijai trečiadienį nusprendus rekomenduoti Tarybai anuliuoti perviršinio biudžeto deficito procedūrą Lietuvai, kuri buvo taikoma nuo 2009 m., Europos Komisijos narys Algirdas Šemeta sako, kad tai yra Lietuvos sėkmės pripažinimas. Kartu jis pažymi, kad Lietuvai reikia dėti papildomų pastangų biudžeto deficito mažinimo srityje, didesnį dėmesį skirti biudžeto įplaukų didinimui, orios senatvės užtikrinimui, socialinei atskirčiai, nedarbui.
"Mūsų šalis ne tik išvengė galimų finansinių sankcijų už biudžeto deficito perviršį, bet ir pasiuntė stiprų signalą rinkoms, kad yra patikima ir galinti sėkmingai išspręsti savo fiskalines problemas", - sako EK narys A. Šemeta, atsakingas už mokesčius ir muitų sąjungą, auditą ir kovą su sukčiavimu.
Komentuodamas šių metų Europos Komisijos rekomendacijas, A. Šemeta pažymi, kad Lietuva sulaukė palankių vertinimų dėl to, kad iš esmės tęsia išmintingą finansinę politiką ir siekia toliau nu
Pasak jo, Komisija labai vertina Lietuvos, taip pat ir Latvijos bei Estijos pastangas ir ryžtą išlaikant finansinę drausmę. "Tai nelengvas kelias, tačiau jis yra akivaizdžiai teisingas ir ima duoti vaisių - Baltijos šalių ekonomikos pernai augo sparčiausiai ES, tarp 3,2 ir 5,6 procento. Svarbiausia, kad šis ekonomikos augimas, skirtingai nei buvęs prieš krizę, yra žymiai tvaresnis - jis vyksta ant daug sveikesnių ekonominių pamatų", - sako A. Šemeta.
Tačiau eurokomisaras pabrėžia, kad, EK rekomendacijomis Lietuvai, daugelyje sričių reikalingos papildomos pastangos.
"Lietuvos pažanga biudžeto deficito mažinimo srityje yra ne tokia apčiuopiama, kaip buvo tikimasi: pavyzdžiui, Komisija prognozuoja, kad 2014 m. viešojo sektoriaus deficitas bus 2,4 proc. BVP, o ne 1,5 proc., kaip planuota Lietuvos konvergencijos programoje.
Lietuvos finansinio konsolidavimo politika akcentuoja valstybės išlaidų ribojimą, tačiau Komisija taip pat rekomenduoja didesnį dėmesį skirti biudžeto įplaukų didinimui. Lietuva yra paskutinėje vietoje ES pagal mokestinių įplaukų ir BVP santykį. Tad svarbu tęsti pastangas, kovojant su šešėliu ir sukčiavimu", - pabrėžia Lietuvos atstovas EK.
Šių metų Komisijos rekomendacijos ypač didelį dėmesį skiria socialinei sričiai ir skurdo mažinimui.
Trečdalis Lietuvos žmonių dėl skurdo susiduria su socialinės atskirties grėsme. Komisija rekomenduoja parengti labiau kompleksinį ir konkretų kovos su skurdu veiksmų planą.
Orios senatvės užtikrinimo problema Lietuvai taip pat labai aktuali. Komisija vertina pradėtą pensinės sistemos reformą kaip svarbų žingsnį, tačiau mano, kad to nepakanka, ir reikalinga labiau visaapimanti strategija, skatinanti kaupimą senatvei ir didesnį vyresnių žmonių ekonominį aktyvumą.
Nedarbas, ir ypač jaunimo nedarbas (per 26 proc.), lieka didele problema Lietuvai, kuriai spręsti būtina nuosekliau vystyti aktyvios darbo rinkos politikos priemones. Labiau turėtų būti skatinama jaunų žmonių galimybė atlikti darbo praktiką ir įgyti darbinių įgūdžių. Taip pat verta peržiūrėti darbo santykių reglamentavimą, įtraukiant svarbiausius socialinius partnerius, ieškant galimybių panaikinti nereikalingus biurokratinius suvaržymus.
