Europos Sąjunga
11 27. J. Neliupšienė: derybose dėl ES biudžeto svarbu išsiderėti didžiausią įmanomą paramos kiekį
Janina Miliuvienė
Lietuvai yra svarbiausias žemės ūkio, struktūrinių fondų ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimas, tačiau, vyriausiosios Prezidentės patarėjos užsienio politikos klausimais Jovitos Neliupšienės teigimu, vieno prioriteto išskirti šiuo metu neįmanoma.
"Lietuva turi konkrečių siekių trijose pagrindinėse srityse, bet, be abejo, turime interesų ir kitose srityse, dėl kurių taip pat vyksta derybos. Įvardinti, kuris iš šių elementų Lietuvai yra svarbiausias, šiuo metu yra neįmanoma, nes visi jie prisideda prie ekonomikos augimo. Šiuo metu, kai yra karpomas Europos Sąjungos biudžetas, svarbu užsitikrinti, kad bendras išsiderėtas paketas būtų ne mažesnis negu yra šioje finansinėje perspektyvoje. Labai svarbu išsiderėti didžiausią įmanomą paramos kiekį, todėl atskiros konkrečios eilutės yra ne tiek svarbu", - antradienį interviu "Žinių radijui" sakė ji.
Derybos dėl naujo ES biudžeto bus tęsiamos 2013 m. pradžioje. Remiantis naujausiu pasiūlymu, biudžetas turėjo būti 1008 mlrd. eurų. Tačiau kai kurios valstybės jį kritikavo kaip per didelį, praneša "Reuters".
Europos Vadovų Tarybai dėl naujo daugiamečio ES biudžeto 2014-2020 metams nusprendus padaryti pertrauką, D. Grybauskaitė teigia, kad ši pertrauka reiškia, jog dėl visko reikės tartis iš naujo.
Europai išgyvenant finansinius sunkumus daugiausiai į ES biudžetą mokančios šalys nesutiko su joms pasiūlytomis įmokomis ir siūlo dar labiau mažinti ES biudžetą.
Prezidentė ES paramos skirstymo septyneriems ateities metams klausimus aptarė ir su Latvijos, Estijos, Danijos, Švedijos ir Suomijos (vadinamojo NB6) vadovais.
Derybose dėl 2014-2020 m. ES biudžeto Prezidentė derasi dėl beveik 40 mlrd. litų finansinės paramos Lietuvai, panašios kaip gauta 2007-2013 m. Valstybės vadovė pabrėžė, kad mūsų šaliai yra svarbiausias žemės ūkio, struktūrinių fondų ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimas, todėl siekia naudingiausio bendro finansinio paketo.
Lietuva, Latvija ir Estija laikosi bendros pozicijos dėl ES žemės ūkio ir struktūrinės paramos. Visos trys valstybės kartu siekia, kad tiesioginės išmokos jų ūkininkams greičiau artėtų prie ES vidurkio ir Baltijos šalims nebūtų taikomi griežti struktūrinėms paramos apribojimai.
Pasak Prezidentės, Baltijos valstybėms, kurių ekonomika labiausiai nukentėjo nuo krizės ir kurios gauna pačią mažiausią paramą, turėtų būti pritaikyta išimtis taikant struktūrinės paramos apribojimus.
Šalies vadovė taip pat pabrėžė, kad regiono energetinio savarankiškumo užtikrinimui yra ypač aktuali Europos infrastruktūros tinklų priemonė. Tai naujas finansinis instrumentas, kurio nebuvo ankstesniame - 2007-2013 m. ES biudžete.
Pasak D. Grybauskaitės, Lietuva derybose sieks, kad naujajame biudžete strateginiams Lietuvos ir viso regiono energetinių jungčių projektams būtų užtikrinta pakankama finansinė parama. Baltijos šalių energetinės izoliacijos panaikinimas, Prezidentės teigimu, yra visos ES politinis tikslas.
Skirstant ES paramą, pasak D. Grybauskaitės, būtina objektyviai įvertinti kiekvienos ES narės specifiką, ekonominės krizės poveikį, šalies pastangas tvarkant finansus, gebėjimus įsisavinti paramą ir tinkamai suderinti visų 27 valstybių interesus.
