Europos Sąjunga
10 26. ES lyderių laukia ilgos derybos dėl pasitikėjimo euru sustiprinimo
Danguolė Norkevičienė
ES lyderių laukia dviejų mėnesių sunkios derybos dėl monetarinės politikos ir būsimo euro zonos valdymo, siekiant įrodyti, kad grėsmė bendrai Europos valiutai išnyko.
Europos centrinio banko įsipareigojimas supirkinėti probleminių euro zonos šalių obligacijas neribotais kiekiais pakeitė Europos skolų krizės eigą.
Tačiau Prancūzijos prezidentas Fransua Olandas (Francois Hollande) praėjusią savaitę paskelbė kiek pirmalaikį pareiškimą apie persilaužimo momentą.
"Mes jau sprendžiame problemas, kurios pernelyg ilgai paralyžiavo euro zoną ir padarė ją lengvai pažeidžiamą, - sakė jis. - Blogiausia, kas galėjo būti, jau nužengė praeitin".
Dar intensyvesnės derybos laukia iki gruodžio vidurio, kai ES šalys turės suderinti bendrąjį biudžetą artimiausiems septyneriems metams, glaudesnę fiskalinę sąjungą su sustiprinta centrine priežiūra ir planuojamu atskiru euro zonos biudžetu, taip pat paramą labiausiai pažeidžiamoms euro zonos šalims.
Jos turės nuspręsti, kaip padėti išsilaikyti Graikijai, jeigu, kaip tikimasi, kitą mėnesį ji, norėdama išvengti bankroto, pasirašys sutartį su tarptautiniais kreditoriais mainais į radikalesnį išlaidų mažinimą ir struktūrines reformas.
Jiems teks išspręsti galvosūkį dėl Ispanijos, kuriai jau pažadėta iki 100 mlrd. eurų paskolų bankams rekapitalizuoti.
Euro zona dar negreit galęs sugrįžti į ankstesnį ekonomikos augimo lygį, būtiną tam, kad sumažėtų skolos ir išretėtų bedarbių gretos.
Tačiau kol kas sumaištis finansų rinkoje kiek aprimo ir dabar baiminamasi, kad ES lyderiai kurį laiką gali snūstelėti ant laurų, nors laukia dar labai daug darbų.
Daugelis ekonomistų mano, kad norėdama tapti gyvybiškai pajėgi ilgalaikėje perspektyvoje, euro zona turi imtis tokių priemonių kaip bendros valiutų bloko obligacijos arba periferinių narių skolų sumažinimas.
Atgal
