Europos Sąjunga
Lietuvos narystei Šengeno erdvėje - treji
Inga Volskytė
Gruodžio 21-ąją sukanka treji metai, kai Lietuva tapo visateise Šengeno erdvės nare.
2007 m. gruodžio 21-ąją prie Lietuvos sienų su Lenkija ir Latvija buvo pakelti užtvarai - nebeliko dokumentų kontrolės, išnyko pasienio punktai.
Pirmasis iš Latvijos į Lietuvą be pasienio tikrinimo lengvuoju automobiliu įvažiavo panevėžietis, kuris buvo nuvykęs į Rygos oro uostą pasitikti iš Airijos sugrįžusio sūnaus. Šis panevėžietis vairuotojas pirmasis be patikrinimo kirto Šengeno vidaus sieną iš Latvijos į Lietuvą.
Pirmuoju keliautoju, be jokios kontrolės vykusiu iš Lietuvos į Latviją, buvo taksi vairuotojas iš Rygos. Vyras iš Latvijos sostinės į Vilnių nuvežė klientą, o grįždamas atgal tapo istorinio įvykio liudininku.
Kartu su Lietuva tuomet visateisėmis Šengeno erdvės narėmis tapo dar aštuonios Europos Sąjungos (ES) valstybės - Slovakija, Slovėnija, Vengrija, Čekija, Lenkija, Malta, Latvija, Estija.
Nors 2008-uosius Lietuva pasitiko jau būdama Šengeno nare, šios erdvės sienų kontrolės panaikinimo oro uostuose teko palaukti dar tris mėnesius. Tai nulėmė oro uostuose galiojančios tvarkos specifika.
Šengeno sutartis yra pagrindinis dokumentas dėl laipsniško bendrų sienų kontrolės panaikinimo, kurį papildomai prie ES susitarimų 1985 m. pasirašė penkios ES valstybės - Belgija, Vokietija, Prancūzija, Liuksemburgas ir Nyderlandai.
1990 m. pasirašyta Šengeno konvencija yra 1985 m. pasirašyto susitarimo įgyvendinimo dokumentas, kuriuo panaikinama susitarimą pasirašiusių valstybių vidaus sienų kontrolė, nustatomos bendrosios išorės sienų kontrolės taisyklės ir numatomos papildomos priemonės, leidžiančias tam tikrais atvejais taikyti kontrolės procedūras prie vidaus sienų.
Šengeno konvencija įsigaliojo 1995 m., o 1999 m. gegužę buvo įtraukta į ES dokumentų bazę.
Šengeno grupės taisyklių nuostatos šiuo metu galioja Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Graikijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Portugalijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Islandijoje, Kipre, Čekijoje, Estijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Maltoje, Lenkijoje, Šveicarijoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje.
ES valstybės narės Jungtinė Karalystė ir Airija nepriklauso Šengeno erdvei ir tebevykdo pasienio su kitomis ES valstybėmis narėmis kontrolę. Į Šengeno erdvę yra nutarusi įsijungti Šveicarija.
Didžiausia Šengeno susitarimo reikšmė asmenims yra ta, kad kertant Šengeno valstybių narių sienas jiems nebereikia pateikti kontrolei paso. Tačiau tai nereiškia, kad Šengeno erdvėje galima būti be kelionės ar tapatybės dokumento. Kiekvienos valstybės narės teisės aktuose numatyta, ar asmuo privalo tokį dokumentą nešiotis.
Valstybės narės yra pasilikusios teisę atitinkamam laikui sugrąžinti kontrolės pasienyje procedūras, jeigu iškiltų grėsmė šių valstybių saugumui ar viešajai tvarkai.
Šengeno informacinė sistema (SIS) - kompiuterinė duomenų bazė, kurioje kaupiami duomenys apie nepageidaujamus asmenis dėl jų padarytų kriminalinių nusikaltimų, bandymo neteisėtai patekti į šalį ir pan. Centrinė Šengeno informacinė sistema yra įsikūrusi Strasbūre. Ji yra susieta su kiekvienos valstybės narės nacionalinėmis Šengeno informacinėmis sistemomis.
